Simuliacinis mokymas – tai interaktyvus mokymo metodas, leidžiantis mokiniams mokytis per praktiką, patiriant priežastį ir pasekmes. Tokio tipo mokymai dažniausiai skirstomi į du metodus: kompiuterines ir žmogaus imitacines pratybas. Pasirengimo simuliaciniam mokymui procesas yra vienodas, nepriklausomai nuo metodikos.
Kompiuterinis modeliavimo mokymas dažniausiai vyksta tose pramonės šakose ar sektoriuose, kur yra per brangu, kad studentai galėtų įgyti darbo patirties. Inžinerijos fakultetai labai priklauso nuo tokio modeliavimo mokymo, naudojant specialiai sukurtas programas ir įrankius. Programos sukurtos taip, kad imituotų konkretų scenarijų.
Studentas įveda savo projektą ar siūlomą procesą, o kompiuteris imituoja rezultatus įvairiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, statybos inžinerijos studentas gali įvesti siūlomą tilto projektą. Kompiuteris imituos, kaip tiltas veiks esant skirtingoms aplinkos sąlygoms, pvz., smarkioms liūtims arba užšalimo ir atšildymo ciklams. Rezultatai suteikia vertingos įžvalgos apie dizaino silpnąsias vietas.
Kitas simuliacinio mokymo tipas apima vaidmenų žaidimą ir grupinį darbą. Šio tipo mokymai dažnai naudojami siekiant sustiprinti minkštuosius įgūdžius, tokius kaip derybos, konfliktų valdymas ir tarpasmeninis bendravimas. Šio tipo modeliavime naudojamos dvi metodikos: profesionalus ir grupinis.
Profesionalioje simuliacinio mokymo programoje aktoriai pasitelkiami kuriant konkretų scenarijų. Atlikdami vaidmenis pagal charakterio profilius, jie suteikia studentams galimybę objektyviai apžvelgti bendravimo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tokio tipo mokymo programa yra efektyviausia didelėse grupėse, kur kiekvienas turi suprasti savo vaidmenį scenarijuje ir poveikį grupei.
Grupinio modeliavimo mokymai dažniausiai naudojami vidurinės mokyklos programose ir personalo tobulinimo kursuose. Mokinių prašoma atlikti tam tikrą vaidmenį klasėje, kad būtų lengviau diskutuoti. Diskusija gali būti scenarijus arba ad lib. Norimas rezultatas yra pabrėžti problemas ir pasiūlyti alternatyvius tarpasmeninio bendravimo metodus.
Norint pasiruošti tokio tipo mokymams, svarbu suprasti, kad tikslas yra pabrėžti trūkumus ir klaidas nerizikingoje aplinkoje. Pagrindinis rūpestis yra vengti atrodyti kvailai ir sukurti situacijas, kurios gali būti nesėkmingos. Daugelis žmonių apeina mokymų tikslą, reaguodami dirbtinai arba bandydami sukurti tobulą scenarijų. Geriausias būdas išmokti yra naudoti šiuos metodus užduotims atlikti taip, kaip įprastai.