Paprastai sakoma, kad airiai išgelbėjo civilizaciją, ir tai iš dalies yra tiesa. Ši idėja ypač išpopuliarėjo Tomo Cahillo parašyta knyga „Kaip airiai išgelbėjo civilizaciją: neapsakoma Airijos herojiško vaidmens istorija nuo Romos žlugimo iki viduramžių Europos iškilimo“. Cahillas išsamiai aprašo esminį tašką arba vyrių faktorių, kai airių vienuoliai saugojo ir atgamino rašytinius Romos artefaktus, sugebėję išsaugoti daugybę romėnų civilizacijos sampratų ir aktyviai tęsti krikščionybės plitimą po Romos žlugimo.
Po Romos žlugimo Europos pasaulis patyrė germanų genčių invazijų puolimą. Tai visų pirma buvo sausumos invazijos, todėl Airija buvo viena vieta, kuri buvo gana saugi. Vidurio Europoje ne viską pavyko išsaugoti, o rašytinė medžiaga buvo vienas iš dalykų, kurie dažnai pasimesdavo, sudegindavo ar palikdavo.
Kol tai vyko, Šv. Patriko pastangos sukrikščioninti Airiją buvo gerai atsiperkamos. Jis buvo įkūręs daug vienuolynų visoje Airijoje, o ten gyvenę vienuoliai uoliai dirbo kopijuodami visus tekstus ir rašydami kai kuriuos pirmuosius apšviestus rankraščius. Kadangi šiuose rankraščiuose buvo išsaugotas ir užfiksuotas Romos imperijos, ypač Romos katalikybės, mąstymas, jie vėliau išryškėjo ir suformavo svarbius mąstymo būdus viduramžiais ir Renesanso laikais. Taip airiai išgelbėjo civilizaciją, ta prasme, kad išsaugojo Romos katalikų civilizaciją.
Be romėnų minties išsaugojimo, airių vienuoliai ir toliau aktyviai dirbo siekdami sukrikščioninti nepasiektas sritis. Taigi airiai ne tik išsaugojo civilizaciją iš filosofinės perspektyvos, bet ir toliau skleidė krikščionybę. Airija tapo krikščionybės tvirtove, nors negalima sakyti, kad krikščionybė Vidurio Europoje visiškai mirė.
Cahillo knyga yra įdomi, išsamiai aprašanti istorijos tašką, kai didžioji dalis filosofijos buvo amžiams prarasta. Įdomus dalykas Cahillo knygoje yra tas, kad ankstyvoji airių krikščionybės forma buvo humanitarinė. Vėliau airių katalikybė taps daug griežtesnė, o moterų vaidmenys labai sumažės. Susirūpinimas nuodėminga moterų prigimtimi ir joms būdingu korumpuotumu iš esmės kilo priėmus teorijas, kurias išdėstė Kornelijus Jansenijus Yprensis, gyvenęs XVI amžiuje.
Vėliau Katalikų Bažnyčia jo teorijas laikė eretiškomis ir buvo vadinama jansenistų erezija. Tačiau Airijoje tvirtai įsigalėjo moters, kaip įgimtos nuodėmingos ir mažai vertingos, idėja – ypač ją paveikė Šv. Augustino raštai, kurie buvo gerai išsaugoti. Airijos katalikybė tapo daug griežtesnė iki XVII amžiaus ir išlieka viena iš griežtesnių katalikybės interpretacijų. Prieš tai Airijos katalikybė ir tai, kaip airiai gelbėjo civilizaciją, daugiausia kilo iš šv. Patriko propaguotų humanistinių įsitikinimų ir principų.
Teiginys, kad airiai išgelbėjo civilizaciją, turi būti kvalifikuojamas sakydamas, kad jie išsaugojo ypač romėnišką mintį, kuri vėliau buvo „atrasta iš naujo“ ir turėjo įtakos kai kurioms didžiausioms Renesanso teorijoms. Tačiau civilizacija, su airiais ar be jų, tam tikra forma būtų egzistavusi, jei būtume praradę visus romėnų rankraščius, kurie kada nors egzistavo. Kai terminas civilizacija arba civilizuoto elgesio idėja taikoma tik vienai civilizacijos idėjai, tai yra kiek per daug išskirtinė. Civilizacija reiškia ne tik romėnų pasaulį, bet ir bet kokią didelę ir koordinuotą žmonių grupę.