Paprastas atsakymas, kodėl lietingose vietose medžiai turi didelius lapus, yra „Nes jie gali“. Dideli lapai medžiui suteikia tiek naudos, tiek trūkumų, o lietinga aplinka padidina teigiamas priežastis ir sumažina neigiamus aspektus. Dideli lapai puikiai tinka lietingam klimatui, todėl juos turi daugelis lietingose vietose gerai augančių medžių.
Medžio lapai atlieka įvairius tikslus. Jie yra pagrindinė fotosintezės vieta, procesų įrenginiai, naudojami saulės šviesai ir anglies dioksidui paversti chemine energija, kurią jie naudoja augimui, ir deguonį, kurį išleidžia atgal į orą. Lapai taip pat surenka kritulius ir nukreipia juos į medžio šaknų sistemą. Lietinga vieta skatina ten esančius medžius užauginti didelius lapus, kad būtų galima išspręsti abi šias problemas.
Kad augintų didelius lapus, medžiui reikia daug maistinių medžiagų. Drėgnas dirvožemis skatina augalinių ir gyvulinių medžiagų irimą dirvožemyje, todėl lietingų vietų dirvoje dažnai būna daug maisto medžiagų. Dėl tokio turtingo dirvožemio joje augantys medžiai lengviau išaugina didelius lapus. Sausoje vietoje esantis dirvožemis suirtų lėčiau, todėl maistinių medžiagų gali būti sunkiau gauti.
Medžiams taip pat reikia daug vandens, kad augtų, o labai lietingoje vietoje jo tikrai daug. Didieji lapai sulaiko kritulius ir nukreipia juos į medžio šaknų sistemą, kur jie gali būti absorbuojami. Lapai taip pat išskiria vandens garus į orą. Sausame klimate medžiai su dideliais lapais greitai išdžiūtų, tačiau lietingą klimatą turintys medžiai gali išlaikyti didelius lapus, nes jie lengvai pakeičia ore prarastą vandenį.
Labai lietingose vietose dažniausiai būna daug debesuotumo. Kuo daugiau debesuotumo zonoje, tuo mažiau tiesioginių saulės spindulių ji gaus. Medžiams fotosintezei reikia saulės šviesos, o didesni lapai lietingame klimate leidžia sugerti daugiau ribotos saulės šviesos. Didesni lapai turi daugiau paviršiaus, kad galėtų sugauti saulės spindulius. Jei lietingo klimato medžiai turėtų mažesnius lapus, jie gautų santykinai mažiau saulės.
Medžiai lietingose vietose dažniausiai turi didelius lapus, o sausose vietose – mažesnius lapus, nes lapų dydis turi atitikti aplinką, kad medis išgyventų. Kai vanduo ir maistinės medžiagos lengvai pasiekiamos, nes būna lietingose vietose, medis geriau laiko didesnius lapus. Lapai suteikia didesnį plotą fotosintezei. Lietingas klimatas taip pat reiškia, kad medis gali sau leisti prarasti vandens garus, atsirandančius iš didesnių lapų.