Yra daug priežasčių, kodėl vaikui mokykloje gali trūkti draugų. Vaikui, kuris ką tik persikėlė į naują mokyklos rajoną, gali tiesiog prireikti laiko, kad susikurtų socialinę bazę. Tačiau vaikui draugauti gali trukdyti ir kiti dalykai. Ypatingas drovumas ir žema savigarba, aukštas intelektas, menki socialiniai įgūdžiai, reikšmingi skirtumai tarp vaiko ir jo bendraamžių grupės bei mokymosi sutrikimai – visa tai gali apsunkinti draugystės užmezgimą.
Kai kurie vaikai kenčia nuo skausmingo drovumo. Netgi pakankamai gerai pažįstamų vaikų aplinkoje jie gali dvejoti komentuoti ar dalyvauti. Mokytojai gali padėti droviam vaikui pagirdami vaiką, kai jis pasirenka dalyvauti. Tėvai taip pat gali padėti susitarę žaidimo pasimatymus neutralioje aplinkoje su vienu kitu vaiku. Be to, vaikas gali jaustis labiau pasitikintis savo vejoje, o žaidimo pasimatymas jūsų namuose gali būti mažiau perpildytas būdas susipažinti su kitais vaikais.
Labai protingiems vaikams taip pat gali būti sunku susidraugauti. Dėl jų intelekto, ypač žodine kalba, kitiems vaikams gali būti sunku juos suprasti. Tačiau paprastai klasėje yra daugiau nei vienas aukšto intelekto vaikas. Dviejų labai žodinių vaikų poravimas gali būti puikus būdas padėti vaikams susirasti draugų. Mokydami juos socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, iš tikrųjų įsiklausyti į kito reakcijas ir tinkamai reaguoti, taip pat gali padėti labai žodiniam vaikui lengviau susidraugauti.
Kartais vaikai atsilieka nuo socialinio vystymosi ir jiems tiesiog trūksta įgūdžių, reikalingų draugauti. Mokymasis būti draugu ir tokių įgūdžių kaip klausymasis, dalijimasis ir bendradarbiavimas gali padėti vaikui be draugų. Tačiau kartais šiems vaikams gali prireikti šiek tiek laiko išmokti ir lavinti socialinius įgūdžius.
Suporavus juos su jaunesniu klasės draugu arba mokiniu, kuris yra žemesnis nei mokinys, vaikas gali įgyti pasitikėjimo savimi ir būti geriau pasiruošęs draugauti su savo amžiaus vaikais. Mokyklos dažnai padeda vaikams, kuriems trūksta socialinių įgūdžių, kurdamos draugystės grupes. Dalyvavimas šiose grupėse, ypač su kitais vaikais, gali būti puikus būdas pagerinti socialinį vystymąsi.
Vaikas, turintis ryškių fizinių skirtumų, taip pat gali neturėti draugų. Kiti vaikai gali galvoti apie vaikus, turinčius didelių sveikatos sutrikimų, kurie riboja jų dalyvavimą mokyklos veikloje, kaip „keistus“ arba „kitokius“. Vaikas, kurio veidas iškreiptas, taip pat gali būti vertinamas kaip pašalinis asmuo. Vaikai linkę traukti į kitus panašius į juos vaikus. Gali būti naudinga mokykloje ieškoti vaikų, kurie yra ypač jautrūs ir mažiausiai linkę diskriminuoti dėl išvaizdos ar sugebėjimų. Šie vaikai gali tapti geriausiais potencialiais draugais vaikui, kuris susiduria su „kitokio“ iššūkiais.
Mokymosi sutrikimai taip pat gali pažymėti, kad vaikas yra kitoks. Vaikas, kurio hiperaktyvus elgesys dažnai sukelia problemų, gali būti vertinamas kaip turintis ribotą draugystės potencialą. Vaikai, kuriems sunku mokykloje ir emociškai reaguoja, pavyzdžiui, verkia, ypač kai jie yra vyrai, dėl savo elgesio taip pat gali turėti ribotą prieigą prie draugų. Šių vaikų socialinių įgūdžių mokymas vėlgi yra svarbus, taip pat gali būti naudinga suderinti juos su kitais mokiniais, turinčiais mažiau socialinių įgūdžių.
Ypač pradinėse mokyklose mokiniai daug laiko praleidžia socialiai bendraudami vieni su kitais. Vaikas be draugų gali jaustis nutolęs, vienišas ir atskirtas nuo minios, kai nėra draugų, į kuriuos jis įtrauktų. Tai gali pasireikšti depresija namuose, nesidomėjimu mokykla ir noro mokytis stoka. Taigi vaikui be draugų reikia tėvų ir mokyklos pagalbos. Net vienas draugas, kurį reikia pamatyti, kai ateina į mokyklą, gali labai paveikti vaiko požiūrį į švietimą ir jo socialinį vystymąsi suaugusiuoju.