Kaip daugelis iš mūsų galėjo įtarti, visas pasaulis iš tikrųjų yra pasviręs 23.5 laipsnių kampu. Dėl priežasčių, kurios turėtų paaiškėti netrukus, šis planetos posvyris yra pagrindinė priežastis, dėl kurios patiriame sezonų pokyčius. Tai taip pat paaiškina, kodėl kai kurie Žemės gyventojai kalendoriuje žymi tik sezoninius pokyčius, o kiti turi ruoštis įvairioms ekstremalioms oro sąlygoms. Metų laikai keičiasi dėl saulės spindulių, kurie skirtingais kampais patenka į Žemės paviršių, kai Žemė sukasi aplink saulę.
Kadangi Žemė yra pasvirusi aplink savo ašį, šiaurės ir pietų ašigaliai praleidžia laiką nukreipti į saulę ir toliau nuo jos. Saulės šviesa ir šilumos energija tiesiogiai veikia centrinę planetos dalį, o tai reiškia, kad gyventojai, gyvenantys palei pusiaujo regioną, beveik nepatiria metų laiko pokyčių. Oro sąlygos palei Žemės pusiaują beveik nuolat karštos ir vėjuotos, tik retkarčiais lyja. Tuose atogrąžų regionuose Žemės pakreipimas jų metų laikams neturi arba neturi jokios įtakos.
Tačiau kitose pasaulio dalyse Žemės pakreipimas ir santykinė padėtis saulės atžvilgiu turi daug didesnį poveikį. Keista, bet atstumas tarp Žemės ir saulės turi mažai įtakos sezonų kaitai. Žemė yra labiausiai nutolusi nuo saulės liepos mėnesį, vieną šilčiausių mėnesių šiauriniame pusrutulyje. Svarbiausias yra saulės spindulių kampas, kai jie pasiekia planetos paviršių. Kai Žemė pakrypsta nuo saulės, spinduliai į šiaurinį pusrutulį patenka kampu, o tai reiškia, kad šilumos energija nėra tokia tiesioginė. Todėl šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose keičiasi metų laikai – šiaurėje – žiema, o pietuose – vasara.
Kai Žemė ir toliau sukasi aplink saulę, pakreipimo kampas pasikeičia ir vėl keičiasi metų laikai. Metų laikai, žinomi kaip pavasaris ir ruduo, yra pereinamieji etapai, kai saulės spinduliai persiorientuoja. Daugelį įvykių gamtoje, pvz., naujų augalų atsiradimą pavasarį ar lapų slinkimą rudenį, sukelia temperatūros pokyčiai arba dienos šviesa, kai saulės energija tampa labiau išsklaidyta. Metų laikų pokyčiai taip pat yra gamtos išsaugojimo įstatymo pavyzdys. Gimimo, gyvybės, irimo ir mirties ciklas padeda išlaikyti tinkamą planetos pusiausvyrą, o ne verčia gyvūnus ir augalus palaikyti pastovų ir alinantį gyvenimo tempą.