Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio tyrimai parodė, kad žmonės, susidūrę su nauju žodžiu, nesąmoningai jį ištaria sau – tai procesas, padedantis žmonėms geriau pažinti nepažįstamus dalykus. Tas pats pasakytina ir apie reklamą – žiūrovai prisimena naują prekės ženklą tyliai imituodami jo tarimą. Tačiau 1930 m. vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad kino teatro žiūrovai buvo mažiau linkę prisiminti naują prekės ženklą, jei žiūrėdami reklamą valgydavo spragėsius, todėl mokslininkai padarė išvadą, kad dėmesys užkandžiavimui gali sutrikdyti visą procesą.
Kaip spragėsiai užgožia skelbimus:
Žurnale „Journal of Consumer Psychology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad šį „vidinės kalbos“ procesą išmuša iš vėžių „oraliniai trukdžiai“, todėl kino reklama tampa mažiau efektyvi.
„Ši išvada rodo, kad saldainių (ir spragėsių) pardavimas teatruose iš tikrųjų kenkia reklamos poveikiui, o tai prieštarauja dabartinėms rinkodaros strategijoms“, – sakė tyrėjas Sascha Topolinski.
Vidutiniškai spragėsiai parduodami su 900 procentų antkainiu, todėl vargu ar kino teatrai greitai nustos maitinti kino žiūrovus.