Uodai yra šiek tiek panašūs į skraidančius švirkštus. Jų didelė adatinė nosis, vadinama proboscis, idealiai tinka greitai nusileisti ant aukos, ištraukti šiek tiek kraujo ir tada pakilti į kitą taikinį. Asmenys iš pradžių gali nepastebėti uodo įkandimo, tačiau praėjus valandai ar dviem po įkandimo jiems gali atsirasti raudonų gumbų, kurie niežti beprotiškai. Kai uodas įkanda, jis palieka seiles, į kurias organizmas reaguoja, sukeldamas (dažniausiai) lengvą alerginę reakciją niežulio forma.
Seilės, kurias palieka uodai, puikiai tarnauja vabzdžiui, nes veikia kaip antikoaguliantas. Tai reiškia, kad uodas gali greitai paimti kraują nepatraukdamas žmogaus dėmesio. Dėl seilių organizmas gamina histamino atsaką, todėl oda aplink įkandimo vietą pradeda niežėti.
Niežulys po įkandimo iš tikrųjų gali būti geras dalykas, net jei jis erzina, nes uodų įkandimai gali perduoti ligas. JAV didžiausią susirūpinimą kelia Vakarų Nilo viruso rizika. Kitose šalyse uodai gali pernešti maliariją ir kitus rimtus mikrobus. Jei žmonių kūnai nereaguotų į niežėjimo veiksnį, jie gali nesuvokti, kad buvo įkandę. Nors žinojimas, kad jie buvo įkandę, gali neapsaugoti nuo ligos plitimo, tai leidžia jiems suprasti galimą priežastį, jei po kelių dienų ar savaičių jiems pasireikštų sunkūs gripo simptomai.
Kai kurie žmonės toleruoja uodų įkandimus. Jie gali vos pastebėti, kai buvo įkandę, o oda gali neišpūsti. Tai panašu į skiepus nuo alergijos, kai mažos seilių dozės laikui bėgant gali sukelti tam tikrą imunitetą. Suaugusieji dažniau reaguoja į įkandimus nei vaikai. Šis imunitetas po kurio laiko gali nusilpti, o kelerius metus nekandusiam suaugusiam žmogui po kelių naujų įkandimų gali vėl pradėti niežėti.
Kiti žmonės gali turėti stiprių alerginių reakcijų į uodus, nors tai paprastai nėra anafilaksinio šoko reakcijos, kaip tos, kurias sukelia bičių nuodai bitėms alergiškiems žmonėms. Vietoj to ant odos gali atsirasti pūslių, mėlynių ar šašų. Vaikas, kuriam pasireiškė alerginė reakcija, gali atrodyti beveik taip, kaip susirgo vėjaraupiais. Tai gali padėti žmonėms, kuriems labai niežti įkandimai, naudoti geriamuosius antihistamininius vaistus arba vietinius antihistamininius kremus. Žmonės, kurie turi daug įkandimų ir patinimų, turėtų būti stebimi dėl galimo vietų užkrėtimo.
Kadangi uodų įkandimai gali sukelti daugiau nei niežulį, žmonėms patartina jų vengti, kai tik gali. Uodai aktyviausi valandomis prieš ir po saulėtekio bei saulėlydžio. Asmenys taip pat gali pastebėti, kad gali padėti dėvėti apsauginius drabužius (nors kai kurie uodai gali prasiskverbti tiesiai per drabužius) ir vabzdžius atbaidančius preparatus, jei jie yra vietovėse, kuriose yra daug uodų. Uždengiant langus ir uždarant duris taip pat gali būti, kad uodai nepatektų į namus.