Poezija ilgą laiką buvo viso pasaulio kultūrų istorijos ir istorijos dalis. Tačiau informacijai tampant vis lengviau prieinama ir disponuojama vis daugiau žmonių poeziją sunku ne tik rašyti, bet ir suprasti. Nors ji išlaikė savo svarbą kaip meno rūšis, ji tapo nepakankamai įvertinta kaip veiksminga bendravimo ir tikrų emocijų išraiškos forma. Iš tiesų, daugelyje sluoksnių poezija vertinama kaip lipni ir nereikalinga bendravimo forma, kurią kuria nedaugelis ir kuria mažiau. Tačiau tai, kas iš tikrųjų apsunkina poezijos džiaugsmą ir supratimą daugeliui žmonių, yra mažiau susiję su suvokiama poezijos verte, o labiau su tuo, kaip žmonės šiandien priima informaciją.
Asmenys laikė poeziją sudėtinga tiek laiko, kiek ji gyvavo visuomenėse, tačiau anksčiau žmonės buvo linkę vertinti poeziją dėl jos sudėtingumo, o ne jos vengti. Tai, kad poezija jiems buvo sudėtinga, reiškė, kad patys žodžiai buvo pakankamai sunkūs, kad juose būtų reikšmių, kurių jie patys negalėjo kitaip išreikšti. Galbūt todėl meilės eilėraštis tapo toks populiarus: žmonės siekė išreikšti savo meilę ir jautė, kad jų meilė pranoksta patį žodį, todėl jie rado poeziją ir jos įmantrią bei sudėtingą konstrukciją. Tai tapo jų emocijų simboliu.
Jei esate vienas iš tų žmonių, kuriems poeziją sunku suprasti ar mėgautis, pabandykite eilėraštį pažvelgti kitu kampu. Niekas nesiginčys, kad eilėraštyje prasmę dažnai sunku rasti, bet užuot ieškoję prasmės, pabandykite mėgautis eilėraščio ritmu ar žodžių skambesiu. Poezija tam tikra prasme gali būti muzikali, bet juo labiau – gali būti smagu tiesiog sujungti žodžius naujai ir kitaip. Prasmės ieškojimas gali apsunkinti poeziją, tačiau mėgautis eilėraščiu dėl jo ritminių savybių gali būti ne toks bauginantis ir iš karto naudingas.
Tačiau tai nereiškia, kad turite atsisakyti prasmės siekimo. Atrodo, kad nėra jokios priežasties ką nors rašyti, jei po to nėra prasmės, todėl poezijos skaitytojas turi sugalvoti, kaip eilėraštį padaryti suprantamą. Paprasčiausias būdas tai padaryti – eilėraštį suskaidyti į smulkesnes dalis ir analizuoti – eilutę po eilutės, jei reikia – mažesnes šių dalių reikšmes. Tai leidžia skaitytojui susieti visas tas smulkesnes temas, kad suprastų visa apimančią teksto prasmę. Pradėkite nuo vienos eilutės ir iššifruokite jos reikšmę. Tada pereikite prie kito. Ir atminkite: poezija gali būti labai subjektyvi, todėl dažnai prasmė yra tai, ką jūs ją sukuriate. Klaidingų atsakymų nėra. Nors ir po šių rekomendacijų jums vis dar gali atrodyti, kad poezija yra sudėtinga, tikimės, kad vis tiek suprasite jos skaitymo vertę ir malonumą.