„Prisiekusiųjų apklausa“ reiškia kiekvieno prisiekusiojo paprašymą, kad jis priimtų sprendimą žodžiu, paprastai atvirame teismo posėdyje. Teisėjai gali tai daryti periodiškai, kad tam tikri sprendimai liktų tokie patys, o kaltinamieji beveik neabejotinai prašys, kad būtų apklausta prisiekusiųjų komisija, kai nuosprendis nebus jiems palankus. Nors šis veiksmas retai baigiasi tik nuosprendžio pakartojimu, prisiekusysis gali persigalvoti, kai apklausiamas, ir dėl to susidaro įdomios aplinkybės.
Viena iš priežasčių, kodėl gali būti pateiktas prašymas „apklausti žiuri“, yra tai, kad žiuri nariai yra asmenys. Kiekvienas prisiekusiųjų komisijos narys turi nuspręsti, koks turėtų būti jo verdiktas. Kolektyviniai balsavimai priima nuosprendį, tačiau neverdiktas turi būti sprendžiamas kolektyviai. Vietoj to, jis turėtų būti nustatomas susumavus atskirus balsus, kurių kiekvienas atspindi geriausią prisiekusiojo asmeninę analizę, kaip jis ar ji matė įrodymus ir bylą.
Tam tikromis aplinkybėmis prisiekusieji daro spaudimą vieni kitiems. Jie gali norėti grįžti namo, stipriai jaustis dėl atvejo arba gali būti kitų priežasčių. Jei teisėjas įtaria, kad prisiekusiajam daromas spaudimas, jis gali apklausti prisiekusiuosius, kad sužinotų, ar asmuo, gindamas atvirą teismo posėdį, nepakeičia savo nuomonės. Tai gali įvykti neatsižvelgiant į tai, ar nuosprendis yra kaltas, nekaltas, ar už ar prieš kaltinamąjį. Kadangi teisėjai yra žmonės, kai kurie gali atlikti apklausą dėl galimybės, kad sprendimas gali pasisekti kita kryptimi; tai gali būti nedidelis spaudimas prisiekusiųjų komisijai, ypač jei vienas prisiekusiųjų yra nusiteikęs.
Atsakovas taip pat gali apklausti prisiekusiųjų komisiją ir dažnai pasirenka tai daryti, jei byla buvo iškelta prieš jį. Tai yra paskutinės pastangos, išskyrus apeliaciją pripažinti nekaltu. Jei prisiekusysis pakeis savo nuosprendį, tai leidžia kaltinamojo advokatui kreiptis į teismą, nes nuosprendis yra suteptas prisiekusiojo neryžtingumo. Tai nereiškia, kad kaltinamasis yra laisvas, o retais atvejais, kai taip nutinka, paprastai pradedamas naujas teismo procesas su nauja prisiekusiųjų komisija.
Labai mažai tikėtina, kad kaltinamasis apklaustų prisiekusiųjų komisiją, jei prisiekusiųjų balsavimas pripažintų jį nekaltu. Prisiekusysis vis tiek gali persigalvoti, o tai reiškia, kad nekaltas nuosprendis baigiasi pakabinta prisiekusiųjų komisija. Nedaug kaltinamųjų taip suviliotų likimą ir rizikuotų savo laisve. Kita vertus, teisėjas vis tiek gali apklausti prisiekusiuosius, jei pasirenka. Išskirtinai retais atvejais prisiekusysis persigalvodavo dėl nekalto nuosprendžio ir vietoj to ką nors paskelbdavo kaltu, todėl prireikia antro teismo proceso.