Kodėl vaikščioti po kopėčiomis laikoma nesėkme?

Daugelis žmonių mano, kad nesiseka vaikščioti po kopėčiomis, nesuvokiant jų kilmės iš prietarų. Šis prietaras kyla iš ankstyvųjų krikščionių mokymų, kad objektas su trimis taškais simbolizuoja Šventąją Trejybę: Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Šventąją Dvasią. Ne visi krikščionys yra trejininkai; todėl vaikščioti po kopėčiomis pagal kilmę tikinčiam krikščioniui būtų tik bloga sėkmė.

Ankstyvoji prietaringa mintis yra ta, kad ėjimas po kopėčiomis – per Šventąją Trejybę – išreiškia netikėjimą Trejybe ir tuo, kad žmogus yra lygoje su Šėtonu. Atlikęs tokį veiksmą, ypač ankstyvosios krikščionybės laikais, galėjo gauti raganos etiketę. Taigi veiksmas gali būti itin pavojingas.

Tiesios kopėčios, atsiremdamos į pastatą, sudaro trikampį. Viršutinis taškas jungiasi su pastatu, pastatas, susikertantis su keliu, sudaro vieną kampą, o kopėčių apačia sudaro trečią kampą. Per visą istoriją skaičius trys turėjo didžiulę simbolinę galią, simbolizuojantį vyriškumą arba, kaip jį pavadino Carlas Jungas, animus.

Nors skaičius trys ir trejybė yra glaudžiai susiję, trys simboliai žymėti buvo naudojami daug anksčiau nei krikščionybė. Nors šis prietaras yra susietas su krikščionių įsitikinimais, visiškai įmanoma, kad ankstesni tikėjimai galėjo turėti įtakos prieš krikščionybės atsiradimą. Ankstyvosios kopėčios atsirado anksčiau nei krikščionybė.

Gali būti, kad nesiseka vaikščioti po kopėčiomis dėl įvairių praktinių rūpesčių. Visų pirma, jei žmogus yra ant kopėčių, pasivaikščiojimas po jomis gali kelti pavojų bet kuriam asmeniui; kai kurios kopėčios nėra ypač saugios. Antra, kopėčios iki stogo gali reikšti, kad žmonės dirba ant stogo. Vaikščiojimas po kopėčiomis gali kelti pavojų ant žemės gulinčiam žmogui, jei daiktai nukris nuo stogo. Netgi vaikštant šalia aikštelės, kurioje aukščiau dirba žmonės, kyla pavojus. Žmonės gali ir buvo sužeisti daiktai, krintantys iš viršaus.

Nors krikščionybė teigia, kad prietaringa kilmė vaikščioti po kopėčiomis yra nesėkmė, iš tiesų gera prota tai daro pavojinga praktika. Prietaringiausi gali manyti, kad atliekantys šį veiksmą skatina nesėkmę. Bloga sėkmė gali pasireikšti tuo, kad daiktai nukrito ant galvos. Tačiau niekas daug nepasakojo apie blogą sėkmę, kai žmogus gali būti numuštas nuo kopėčių, jei žmogus jas stumdo eidamas po jomis. Tai vienas prietarų, į kurį tikriausiai reikėtų atkreipti dėmesį ne tiek dėl religinės kilmės, kiek dėl geros prasmės vertės.