Bruksizmas yra medicininis terminas, vartojamas kalbant apie žmones, kurie nuolat griežia dantis arba suspaudžia žandikaulį. Tačiau dauguma “bruksininkų” visiškai nežino, kad jie išvis griežia dantis vien todėl, kad tai daro miegodami naktį. Tiesą sakant, toks elgesys dažniausiai išryškėja po to, kai jį pastebi miego partneris ar kitas namų ūkio narys. Yra signalinių ženklų, kuriuos stomatologas gali pastebėti apžiūrėjęs burną, pavyzdžiui, nenormalus dantų nusidėvėjimas.
Yra daug priežasčių, kodėl žmogus gali griežti dantimis. Tačiau atrodo, kad pagrindiniai kaltininkai yra stresas ir nerimas. Daugelis žmonių išsklaido savo nusivylimą dirbdami žandikaulį miegodami, galbūt reaguodami į sapnus arba bandydami modeliuoti pokalbį, vykstantį anksčiau dienos metu. Tiesą sakant, žmonės, kurie linkę kalbėti miegodami, taip pat gali būti linkę griežti dantimis.
Antra dažniausia dantų griežimo priežastis – nenormalus sukandimas. Dėl šios situacijos gali būti kaltas kreivas arba trūkstamas dantis arba net aktyvi ertmė ar pūlinys. Dantų prietaisai taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį. Pavyzdžiui, lovoje nešiojant pilnus arba dalinius protezus gali atsirasti nedidelis dirginimas, kuris išnyksta griežiant dantimis.
Tam tikros sveikatos būklės taip pat gali sukelti norą griežti dantis miegant. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad bruksizmas dažniau pasireiškia žmonėms, kenčiantiems nuo miego apnėjos. Nevalingi judesiai, patirti sergant Parkinsono liga, taip pat gali prisidėti prie šios būklės. Tyrimai taip pat parodė, kad selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), vartojami depresijai gydyti, taip pat gali sukelti nevalingus judesius, nes jie stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Be to, alkoholio ar kofeino vartojimas prieš išeinant į pensiją taip pat gali paskatinti atsitiktinį raumenų aktyvumą.
Galiausiai miego padėtis gali būti problemos priežastis. Žmonės, miegantys ant pilvo ar ant šono, yra labiau linkę griežti dantis nei miegantys ant nugaros. Taigi, tiesiog pakeitus padėtis ar net persikėlus į kitą čiužinio pusę, bruksizmą užmigdyti gali padėti.
Akivaizdu, kad griežimas dantimis nėra itin patrauklus ar geidžiamas įprotis. Dar blogiau, ši veikla gali padaryti didelę žalą dantims. Be jų nusidėvėjimo, tai gali paskatinti kaulų nykimą ir galiausiai sukelti dantų iškritimą. Bruksizmas taip pat gali sukelti antrines ligas, tokias kaip tempromomandibulinio sąnario (TMJ) sindromas arba miofacialinio skausmo sutrikimai (MPD). Retais atvejais tai netgi gali sukelti nuolatinį klausos praradimą.
Streso mažinimo metodai, tokie kaip meditacija, gali padėti kovoti su naktiniu dantų griežimu. Kai kuriems žmonėms kognityvinė elgesio terapija yra naudinga. Kiti geriausiai reaguoja į gniuždymo slopinimo įtaisus. Vis dėlto, nors gali kilti pagunda ieškoti nereceptinio naktinės sargybos, to nedarykite. Netinkamai įrengta naktinė apsauga gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Jei prireikia naktinio sargybinio, geriausia būtų apsilankyti pas odontologą, kad jis būtų pritaikytas.