Žmonės trokšta dėmesio dėl įvairių priežasčių, įskaitant normalų emocinį vystymąsi, žemą savigarbą ir kai kuriais kraštutiniais atvejais dėl asmenybės sutrikimų. Emocinės, socialinės ir fizinės priežastys dažniausiai slypi už vaiko elgesio, siekiančio dėmesio. Kai kuriems vaikams būdingas normalaus emocinio vystymosi ir dėmesio sutrikimo atskyrimas. Žmonės, kurie susiduria su savigarbos problemomis, kartais elgiasi taip, kad jaustųsi geriau. Didelis dėmesio poreikis taip pat yra žmonėms, turintiems tam tikrų asmenybės sutrikimų.
Vaikai dažnai trokšta dėmesio, kai vystosi emociškai, fiziškai ir socialiai. Dėmesio siekiantis vaikas gali nerimauti, kad jis ar ji nėra mylimas ar geidžiamas, tikslingai pritraukia dėmesį, kad įgytų tėvų patvirtinimą. Dėl mažo vaiko verksmo ar skundų dažnai slypi fizinės problemos, tokios kaip alkis, troškulys ar nuovargis. Vaikas taip pat gali trokšti daugiau dėmesio, kai jaučia baimę ar bando naujus dalykus. Kai kurie vaikai reikalauja dėmesio socialinėse situacijose, pavyzdžiui, mokykloje ar žaidimų aikštelėje, kad jaustųsi priklausantys ir svarbūs kitiems.
Didelis dėmesio poreikis taip pat yra kai kuriems vaikams, kurie išgyvena sunkias aplinkybes. Iššūkį keliantis ar nerimą keliantis įvykis vaiko gyvenime, pavyzdžiui, vieno iš tėvų mirtis arba įstojimas į naują mokyklą, gali padidinti jo poreikį. Pernelyg didelis vaikų dėmesio siekimas, pavyzdžiui, nuolatinis nepaklusnumas ar maištaujantis elgesys, gali kilti dėl įvairių problemų – nuo nesaugumo iki dėmesio trūkumo sutrikimų. Norint patenkinti jų poreikius, svarbu suprasti, kodėl vaikai trokšta dėmesio. Pernelyg didelis dėmesio siekimas paprastai yra gydomas psichoterapija, o dėl dėmesio trūkumo sutrikimų gali prireikti medicininės intervencijos.
Kai kurie suaugusieji, turintys emocinių ir socialinių iššūkių, taip pat nori dėmesio. Nuolatinis suaugusiųjų nepakankamumo ar nesaugumo jausmas kartais kyla dėl nestabilios ar prievartos vaikystės. Pavyzdžiui, žemą savigarbą turintis asmuo socialinį atstūmimą gali suprasti kaip asmeninės vertės stoką. Siekiant dėmesio tokiose situacijose dažnai bandoma jaustis geriau, sulaukiant pagyrimų arba reikalaujant kitų žmonių laiko ir dėmesio. Elgesys gali svyruoti nuo pripažinimo gavimo teigiamais būdais, pavyzdžiui, tarnavimu bendruomenėje, iki neigiamų strategijų, tokių kaip melas, siekiant įgyti užuojautą.
Žmonės, turintys tam tikrų asmenybės sutrikimų, taip pat trokšta dėmesio. Pavyzdžiui, histrioniniam asmenybės sutrikimui būdingas per didelis dėmesio siekimas. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai nepaiso socialinių normų ir atkakliai siekia dėmesio, jaučiasi nepatogiai jo negavę. Būti matomam ir atkreipti dėmesį į save dažnai pasiekiama perdėtai kalbant, padauginus emocijas, provokuojant veiksmus ir (arba) keičiant fizinę išvaizdą.