Streso poveikis organizmui yra didelis ir yra daugelio sveikatos būklių rizikos veiksniai. Tačiau nedidelis stresas, ypač pavojingoje situacijoje, gali turėti tam tikrų naudingų pasekmių. Dažnai skaitoma apie žmones, kurie streso metu sugeba padaryti nepaprastų dalykų, pavyzdžiui, kelti automobilius, kad išlaisvintų įstrigusius vaikus. Kita vertus, nuolatinis arba lėtinis stresas dažnai siejamas su rizika sveikatai, o ne nauda.
Kai žmogus patiria stresą, jis iškart paveikia kūną. Smegenys pradeda gaminti daugiau hormonų, tokių kaip adrenalinas, kortizolis ir kortizonas. Tai taip pat sustabdo cheminių medžiagų, tokių kaip dopaminas ir augimo hormonas, gamybą. Pastarieji hormonai, ypač dopaminas, yra būtini nuotaikos balansui.
Kitas streso poveikis kūnui yra padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, greitas kvėpavimas ir kraujo tėkmės nukreipimas į raumenis ir smegenis. Įprasti virškinimo procesai linkę lėtėti, nes į virškinamąjį traktą nukreipiama mažiau kraujotakos. Taip pat išsiskiria chemikalai, padedantys formuotis trombocitams, galima pastebėti, kad dėl streso atsiranda prakaitavimas ir įsitempę raumenys.
Stresas atsiranda ne tik blogose ar pavojingose situacijose, bet ir laimingose ar įdomiose situacijose. Pavyzdžiui, pasivažinėjimas greitais kalneliais greitai perkelia kūną į stresą, net jei važiavimas patinka. Įspėjimai apie įdomius pasivažinėjimus nevažiuoti kalneliais, jei sergate širdies ligomis, yra dėl rimtos priežasties. Gali būti, kad nėra gera mintis apkrauti širdį, kai staiga padažnėja širdies susitraukimų dažnis ir padidėja kraujo krešulių susidarymo rizika. Tai gali sukelti staigias mirtinas aritmijas, širdies priepuolį ar insultą.
Taip pat yra bendras streso poveikis organizmui. Kuo ilgiau ir dažniau žmogus patiria stresą, tuo didesnė tikimybė, kad kils sveikatos problemų. Kai kurie ilgalaikiai streso padariniai: miego sutrikimas, galvos skausmai, pilvo skausmai, svorio padidėjimas arba svorio kritimas ir riebalų kaupimasis aplink pilvą. Kai kurie tyrimai sutelkė dėmesį į tai, kaip hormonas kortizolis skatina riebalų kaupimąsi aplink skrandį. Dar rimtesni yra faktai, kad lėtinis stresas gali pabloginti širdies sveikatą, aukštą kraujospūdį ir padidinti širdies priepuolio bei insulto riziką.
Streso poveikis kūnui taip pat gali paskatinti žmones į įveikti stresą ir sveikatą pabloginančias strategijas. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės rūko, persivalgo arba piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais kaip reakcija į stresą. Atrodo, kad šios strategijos laikinai sumažina stresą, bet tada prisideda prie bendros prastos sveikatos ir ligų rizikos veiksnių. Tokie kovos su stresu metodai gali sukelti daug didesnių širdies ligų, aukšto kraujospūdžio ir insulto rizikos veiksnius.
Žmonės, kurie susiduria su dideliu stresu, taip pat gali susirgti tam tikromis sąlygomis, kurios yra pagrįstos stresu. Lėtinis stresas gali sukelti nuolatinę nemigą, panikos priepuolius ir nerimo sutrikimus. Šie ilgalaikiai streso padariniai gali pakeisti žmogaus gebėjimą tinkamai veikti, efektyviai dirbti arba visapusiškai dalyvauti savo gyvenime. Be to, stengdamiesi kovoti su stresu, daugelis kreipiasi į vaistus.
Nors vaistai gali būti naudingi kovojant su streso padariniais, buvo įrodyta, kad kai kurie vaistai sutrumpina gyvenimo trukmę. Vaistai nuo nuotaikos sutrikimams, tokiems kaip bipolinis, yra susiję su sutrumpėjusia gyvenimo trukme, iš dalies dėl neigiamo streso poveikio organizmui ir dėl to, kad vartojant šiuos vaistus padidėja svoris. Tačiau įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija kartu su vaistais padeda žmonėms veiksmingiau susidoroti su stresu. Tiesą sakant, žmonės, kenčiantys nuo lėtinio streso, gali išmokti terapijos strategijų, kaip atmesti stresą ir sumažinti bendrą jo poveikį.