Metaforos funkcija mene, nesvarbu, ar tai tapyba, skulptūra ar rašymas, paprastai yra sukelti tam tikrą jausmą ar mintį žmogui, kuris skaito arba stebi kūrinį. Metaforose naudojama simbolika ir palyginimai, kad sustiprintų tašką, taip pat jos gali veikti tam, kad atspindėtų tam tikras idėjas ar mintis. Vaizdinės metaforos gali būti akivaizdžios arba abstrakčios, priklausomai nuo menininko emocijų, idėjų ar patirties.
Vienas dažnas metaforos pavyzdys mene yra kryžiaus ar nukryžiavimo naudojimas. Šis simbolis dažniausiai naudojamas simbolizuojant krikščionybę arba tam tikrus tikėjimo aspektus, tokius kaip taika, viltis, išgelbėjimas, teismas ar pasmerkimas. Tiksli vaizdinės metaforos reikšmė mene priklausys nuo kūrinį sukūrusio menininko mąstymo ir jausmų. Pavyzdžiui, krikščionis tapytojas į kryžių gali žiūrėti kaip į vilties metaforą, o kas nors, kas buvo teisiamas ar išjuoktas iš bažnyčios, gali laikyti, kad tai simbolizuoja priespaudą ar pasmerkimą.
Literatūroje metaforos dažnai naudojamos taškui įrodyti arba taško aprašymui pridėti. Pavyzdžiui, jei rašytoja apibūdina ką nors, kas yra piktas ar įnirtingas, ji gali parašyti „jis buvo lokys“, kad simbolizuotų šią sąvoką. Poezijoje, kaip ir daugumoje grožinės literatūros kūrinių, taip pat daug naudojamos metaforos, kad skaitytojai jaustųsi labiau susiję su pasakojamos istorijos laiku ir vieta. Apskritai, metaforos naudojimas bet kokios formos mene yra skirtas įtraukti auditoriją gilesniu lygmeniu.
Nors metaforos naudojimas mene yra vienas veiksmingiausių būdų suteikti kūrinio auditorijai gilesnę prasmę ar didesnį buvimo pojūtį, tačiau tai taip pat vienas iš sunkiausiai įtraukiamų elementų. Grožinėje literatūroje metafora turėtų būti lengvai suprantama, kad skaitytojas gautų stipresnį ir aiškesnį supratimą apie tai, ką rašytojas nori pasakyti. Per daug abstrakčios ar painios metaforos turės priešingą poveikį.
Tapyboje ir panašiose vizualiojo meno srityse tokių metaforų vartojimo apribojimų dažnai nėra. Abstrakčiuose paveiksluose gali būti simbolių, kurie paviršiuje atrodo visiškai nesusiję su paveikslo simboliais, tačiau menininkui gali turėti ypatingą reikšmę. Be to, daugelis menininkų vaizduoja metaforinius simbolius ar paveikslėlius, kuriuos galima nufotografuoti daugiau nei vienu būdu. Tai leidžia žiūrovui labiau įsitraukti į darbą, nes leidžia iššifruoti, ką kūrinys jam reiškia.