Mielinas yra medžiaga, kuri gaubia neuronų aksonus, suteikdama elektros izoliaciją, kuri padeda nervų sistemos veiklai. Šios medžiagos svarba labiausiai išryškėja sergant ligomis, kurios išsivysto ją pažeidžiant ar sunaikinus. Demielinizuojančios ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, yra degeneracinės būklės, kurios gali sukelti regėjimo ir klausos praradimą, laipsnišką galūnių funkcijos praradimą ir daugybę kitų su raumenų koordinavimu ir kontrole susijusių simptomų.
Neuronai yra ląstelės, sudarančios centrinę nervų sistemą. Kiekviena ląstelė turi ilgą į uodegą panašią struktūrą, vadinamą aksonu, kuri tęsiasi į tarpląstelinę erdvę. Aksonai kontaktuoja su kitais aksonais arba su raumenų ar liaukų ląstelėmis, perduodami nervinius impulsus elektros energijos pavidalu. Mielinas, riebalinis baltymas, padengia kiekvieną aksoną sluoksniu, vadinamu apvalkalu. Šis baltymas yra dielektrinė medžiaga, o tai reiškia, kad jis izoliuoja aksoną apvalkale.
Elektros izoliacija, kurią suteikia šis baltymas, atlieka du svarbius vaidmenis, kurie prisideda prie sveikos nervų sistemos funkcijos ir yra būtini jai. Vienas iš jų yra tas, kad mielinas padeda išlaikyti elektros srovę aksone. Tai daroma dviem būdais: didinant elektrinę varžą ir mažinant talpą. Didėjanti elektrinė varža neleidžia elektros energijai prarasti už ląstelės ribų, o mažėjanti talpa sumažina aksono gebėjimą kaupti elektros energiją.
Pagrindinė baltymo funkcija yra padėti nerviniams impulsams judėti palei aksoną, didinant greitį, kuriuo šie impulsai gali judėti. Tai atliekama per procesą, vadinamą druskingu laidumu, kuris leidžia impulsams „praleisti“ išilgai aksono, panašiai kaip mestas akmuo gali prasiskverbti vandens paviršiumi. Šis praleidžiantis judesys leidžia impulsams keliauti greičiau, nei būtų, jei jie turėtų keliauti per visą aksoną.
Mielinas yra būtinas sveikai nervų funkcijai. Be jo aksonai tampa daug mažiau efektyvūs perduodant elektros energiją, todėl atsiranda ligos simptomų, kai daug aksonų demielinizuojasi. Daugelis žinomiausių demielinizuojančių ligų, įskaitant išsėtinę sklerozę, yra autoimuninės reakcijos, kai imuninė sistema laipsniškai naikina mieliną centrinėje nervų sistemoje, pasekmė. Šio esminio baltymo sunaikinimas sumažina elektrinių impulsų judėjimo greitį išilgai aksonų, o tai lemia esminius nervų sistemos sutrikimus. Žmogaus organizmas gali atstatyti šį sunaikinimą labai ribotu greičiu, tačiau demielinizuojančių ligų progresavimas ilgainiui gerokai pranoksta organizmo taisymo sistemų galimybes.