Nors probiotikai plačiai laikomi naudingomis žarnyno bakterijomis, reikalingomis gyvybingumui be toksinų, prebiotikai yra nevirškinamos maistinės medžiagos, maitinančios tuos probiotinius mikroorganizmus ir skatinančios jų gerovę. Prebiotikai, esantys kai kuriuose grūduose ir daržovėse, gali skatinti fermentaciją virškinimo trakte. Tai skatina geresnę žarnyno floros pusiausvyrą, kuri, kaip įrodė tyrimai, gali pagerinti imunitetą, palengvinti virškinimo sutrikimus, sumažinti cholesterolio kiekį ir potencialiai sumažinti galimybę susirgti gaubtinės žarnos vėžiu.
Be prebiotikų probiotikų kolonijos negalėtų klestėti ir netaptų kuo įvairesne mikroorganizmų armija, įskaitant kelias dešimtis virškinimo gėrybių, tokių kaip laktobacilos ir bifidobakterijos, rūšių. Prebiotikai dietoje aktyvina ir optimizuoja probiotikų veiklą. Šių organizmų, kurių pavadinimai yra oligosacharidai, fruktooligosacharidai (FOS), galaktooligosacharidai (GOS), inulinas ir oligofruktozė, žmogaus organizmas negali virškinti.
Kad junginys būtų laikomas prebiotiku, jis turi turėti tam tikras savybes. Svarbiausias iš jų yra jo gebėjimas atlaikyti rūgštinį skrandžio pobūdį. Be to, racione esantys prebiotikai turi palaikyti kai kurias arba visų rūšių naudingą žarnyno florą, skatinant šių organizmų gyvybingumą per selektyvią fermentaciją. Įtariama, kad šis veiksmas padeda detoksikuoti žarnyno traktą ir išlaisvinti potencialiai kenksmingus patogenus.
Probiotikų racioną galima papildyti padidinus jogurto arba, veganams, kito fermentuoto maisto, kuriame jų yra, suvartojimą – nuo marinuotų daržovių ir miso sriubos iki kombucha arbatos ir mėsos pakaitalo tempeh. Prebiotikų dieta reiškia įtraukti į valgiaraštį kitų rūšių maisto produktų, būtent artišokų, šparagų, cikorijų, česnakų, porų, avižų, svogūnų, sojų pupelių ir kviečių. Tie, kurie nori optimizuoti bet kurio iš jų suvartojimą, dažnai kreipiasi į parduotuvėje įsigytus papildus. Juos galima įsigyti kaip prebiotikų kompleksą arba prebiotikų/probiotikų derinį. Vartotojai raginami laikytis gamintojo nurodymų dėl tinkamos dozės.
Remiantis 2009 m. Tarptautinės probiotikų ir prebiotikų mokslinės asociacijos vartotojų vadovu, naudingų prebiotikų tyrimai daugiausia apsiribojo tuo, kaip jie skatina laktobakterijų ir bifidobakterijų veiklą žarnyne. Tačiau būsimame tyrime daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip kiti prebiotikų tipai dietoje galėtų būti naudingi kitoms naudingų bakterijų rūšims. Organizacija ragina vartotojus ieškoti patvirtintų fermentacijos medžiagų visuose įsigytuose papilduose, tokiuose kaip inulinas, FOS ar GOS. Kiti mažiau išbandyti junginiai gali būti įtraukti į papildą, tačiau jie vis dar laikomi kandidatais, pavyzdžiui, palatinozė, polidekstrozė ir cukraus alkoholiai, tokie kaip maltitolis ar sorbitolis.