Atsigavimo padėtis – tai poza, kurioje sąmonės netekęs žmogus paguldomas, kad įsitikintų, jog jis gali normaliai kvėpuoti. Yra keletas padėties variantų, tačiau pagrindinė poza apima žmogaus gulėjimą ant šono, o galvą atremtą į ranką. Atsigavimo padėtis užtikrina, kad sąmonės netekusio žmogaus kvėpavimo takai neužsikimštų, o krūtinė galėtų laisvai išsiplėsti. Paprastai jis naudojamas, kai žmogus kvėpuoja ir turi pulsą, bet kitaip nereaguoja. Vienas asmuo paprastai gali pats pastatyti sąmonės netekusį žmogų į atsigavimo padėtį.
Yra keletas situacijų, kai galima naudoti atkūrimo padėtį. Tai gali būti atvejai, kai žmogų ištiko širdies priepuolis, bet jam nebereikia gaivinimo arba jis ištiko diabetinę komą. Tokiais atvejais į kvėpavimo takus gali patekti liežuvis, vėmalai ar net protezai. Atsigaunant, vėmimas ar kitos išskyros nuteka ir liežuvis nebekrenta į gerklę.
Norėdami paguldyti be sąmonės esantį asmenį, jis pirmiausia turi atsiklaupti šalia jo. Tada jis turėtų nusiimti žmogaus akinius, jei asmuo juos nešioja, atlaisvinti tvirtas apykakles ar kaklaraiščius ir įsitikinti, kad kojos yra tiesios. Sąmonės netekusiam žmogui gulint ant nugaros, jis turėtų ištiesti artimiausią ranką ir sulenkti per alkūnę. Jis turėtų padėti dilbį lygiagrečiai galvai delnu į viršų. Ši ranka padės palaikyti galvą.
Tada žmogus turėtų paimti tolimąją ranką ir pernešti ją per krūtinę. Tada ji turėtų padėti tą ranką taip, kad plaštakos nugarėlė gulėtų prie arčiausiai jos esančio žmogaus skruosto. Tada ji turėtų pakelti tolimąją koją taip, kad ji būtų sulenkta, o pėda atsiremtų į grindis. Tada, įsitikinusi, kad plaštakos nugara priglunda prie skruosto, ji turi patraukti sulenktą koją ir pasukti žmogų link savęs. Galutinėje padėtyje sąmonės netekusio žmogaus galva remiasi į plaštakos nugarą, palaikoma po ranka.
Patekęs į galutinę padėtį, žmogus turi sulenkti viršutinę koją ties keliu, kad palaikytų apatinę kūno dalį. Tai taip pat neleis sąmonės netekusiam asmeniui apsiversti ant pilvo. Sąmoningas žmogus turėtų stebėti žmogaus kvėpavimą ir pulsą, kol atvyks pagalba.
Kai kuriais atvejais gali neužtekti vietos paguldyti sąmonės netekusį asmenį. Jei taip atsitiks, sąmoningas asmuo turėtų patikrinti, ar kvėpavimo takuose nėra kliūčių, ir toliau stebėti sąmonės praradusio asmens kvėpavimą. Žmonės, kuriems gali lūžti kaulai, neturėtų būti judinami, kol atvyks pagalba.