Ekonominė plėtra yra visa apimantis terminas, galintis reikšti tiek politikos formuotojų, tiek regiono piliečių pastangas ir iniciatyvas skatinti veiksnius, kurie lems to regiono plėtrą. Ekonominės plėtros nauda gaunama iš tokių veiksnių kaip žmogiškojo kapitalo gerinimas, tvirta infrastruktūra, aplinkosauginis sąmoningumas ir sveikata bei gera gerovės sistema. Kitas aspektas, kurį galima vertinti kaip naudą, yra šalies konkurencingumo su kitais regione ar pasaulyje gerinimas.
Vienas iš ekonominės plėtros privalumų yra žmogiškojo kapitalo gerinimas, o tai reiškia, kad gerinami visų gyventojų įgūdžiai, talentai ir išsilavinimas, aprūpinant geras mokyklas, kokybišką mokymosi aplinką ir medžiagas. Žmonės yra pagrindiniai ekonominio vystymosi varikliai, kuriuos jie gali pasiekti taikydami savo įgūdžius, žinias ir patirtį tautos vystymuisi. Norėdami įgyti šį išsilavinimą, jie turi gauti mokymus arba formalius nurodymus gerai įrengtose mokyklose, kuriose yra modernios laboratorijos ir kitos mokymosi priemonės. Kartais mokymai įgyjami darbo metu, kai jie mokosi ir auga iš patirties. Šios žinios vadinamos žmogiškuoju kapitalu, nes tai investicija į žmones, kuri, tikimasi, laikui bėgant atsipirks.
Kitas įtraukimas į ekonominės plėtros naudą – tvirto infrastruktūros tinklo sukūrimas šalyje. Tai apima tokius objektus kaip geri keliai, funkcionalios nuotekos ir kanalai. Tai taip pat apima gerų oro uostų ir jūrų uostų statybą, taip pat kitus patogumus, tokius kaip nuolatinė elektra ir geras geriamasis vanduo. Ekonominė plėtra taip pat paskatins socialinių patogumų, pavyzdžiui, funkcinių bibliotekų, geros transporto sistemos ir kitų objektų, pavyzdžiui, teatrų ir sporto centrų, teikimą.
Svarbi ekonominės plėtros naudos dalis yra geros piliečių gerovės sistemos sukūrimas. Tai svarbu, kad būtų aprūpinti ekonominių, emocinių, psichikos negalių, labai jauni ir net seni bei skurdžiai gyvenantys visuomenės nariai. Tai nėra išeitis mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kur žmonės negauna tokių išmokų ar atlygio. Be to, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra geros sveikatos priežiūros sistemos, apimančios reikiamą medicininę įrangą ir apmokytus gydytojus, kurie patenkintų pacientų poreikius. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, JAV, turi gerovės programą žmonėms, kurie negali sau leisti susimokėti už pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas.