Hiperbolės funkcija poezijoje – pridėti ekstravagantišką perdėjimą prie eilėraščio temų ir teiginių. Hiperbolė yra standartinė retorikos ir diskurso taktika, o dramose ji yra labai svarbi. Hiperbolės pavyzdžių galima rasti Cicerono kalbose ir Williamo Shakespeare’o pjesėse, tokiose kaip „Otelas“ ir Henriko V kalba prieš Agincourt mūšį. Hiperbolės priešingybė yra sumenkinimas ir batos.
Hiperbolė poezijoje naudojama emocijoms sustiprinti ir turi būti ne pažodinė. Tai reiškia, kad pateikti teiginiai yra perdėti, bet ne metaforos. Pavyzdžiui, poetas gali norėti pareikšti savo amžiną meilę moteriai. Eilėraštyje jis gali norėti pasakyti, kad myli ją labiau nei bet kas kitas, kurį pažįsta, bet panaudos hiperbolę sakydamas: „Aš myliu tave labiau už viską pasaulyje“. Poetas aiškiai nepatyrė visko pasaulyje ir nėra sutikęs kiekvienos pasaulio merginos, todėl negali būti visiškai tikras.
Aristotelis mano, kad poezija yra apie emocijas. Hiperbolė poezijoje sužadina ne tik meilę, kaip matyti aukščiau, bet ir neapykantą, didvyriškumą ir meistriškumą. Jis taip pat naudojamas norint pasakyti tašką satyrinėje ar politinėje poemoje.
Pastaroji mintis poezijoje panaudoti hiperbolę politiniam taškui pareikšti kyla iš retorikos ir diskurso. Hiperbolė naudojama oracijose perteikti konkretų dalyką. Kalbose ir poezijoje hiperbolė derinama su onomatopoėja, aliteracija, asonansu ir rimu. Retoriką ir poetinę retoriką puikiai panaudojo tam tikri politikai, kurių vien balso pakanka rinkėjų pasitikėjimui pelnyti. Pavyzdžiui, Abraomas Linkolnas ir Barackas Obama.
Homero epinės poemos „Iliada“ ir „Odisėja“ yra puikūs hiperbolės panaudojimo poezijoje pavyzdžiai. Eilėraščiuose, kurie vyksta Trojos karo metu ir po jo, paprastai vartojamos hiperbolės, kad perdėtų Achilo meistriškumas ir dievų galios. Pavyzdžiui, Homeras Marsas riaumoja „garsiai kaip devyni ar dešimt tūkstančių žmonių“, o elementus perdeda sakydamas: „Su šauksmu pakilo du vėjai, kurie plėšia orą ir nunešė priešais debesis“.
Daugelis kitų poetų naudojo hiperboles. Metafizinis poetas Andrew Marvellas savo garsiausioje poemoje „Jo meilužiai šeimininkei“ panaudojo hiperboles. Eilėraštyje jis rašo „Aš mylėčiau tave dešimt metų prieš potvynį“ ir „Mano daržovių meilė turėtų augti / didesnė už imperijas“. Nežinia, kaip meilužė atsakytų į jo „augalinę meilę“. TS Eliotas savo „J. Alfredo Prufrocko meilės dainoje“ panaudojo hiperbolę. Eilėraštyje jis klausia, ar vyro nuplikimas „sutrikdytų visatą“.