Kvėpavimo sistema dalyvauja dujų mainų procese, būtiname daugelio gyvų būtybių išlikimui. Kūno funkcijos sukelia daugelio nepageidaujamų cheminių medžiagų kaupimąsi. Be to, kad išgyventų, organizmui reikia dujų iš aplinkos, būtent deguonies. Be kvėpavimo sistemos nebūtų galimybės įsigyti reikalingų elementų ir atsikratyti nepageidaujamų medžiagų apykaitos produktų. Kvėpavimo sistemos struktūra apima daugybę susijusių komponentų, veikiančių kartu, kad būtų sėkmingas dujų mainai.
Kai kurios pagrindinės kvėpavimo sistemos struktūros apima sinusus, nosį, burną, gerklę ir vamzdelį. Visi jie yra susiję su tai, kad oras galėtų laisvai tekėti į plaučius ir iš jų. Kvėpavimo sistemos struktūroje taip pat yra bronchų vamzdeliai, skiltys, pleura, blakstienos ir gleivės. Žinoma, plaučiai, plaučių kraujagyslės, diafragma, šonkauliai ir alveolės negali būti atmesti kaip kvėpavimo sistemos dalys.
Norint suprasti, kaip veikia kvėpavimo sistemos struktūra, gali būti naudinga stebėti oro įkvėpimą į plaučius ir iš jų. Oras juda dėl kvėpavimo sistemos ir aplinkos sukuriamų slėgio skirtumų. Kai žmonės įkvepia arba iškvepia, jie keičia savo plaučių tūrį, o tai vyksta dėl diafragmos, esančios prie plaučių pagrindo, susitraukimo ir atsipalaidavimo. Šias konstrukcijas saugiai saugo šonkauliai.
Oras patenka ir praeina per burną ir nosį bei per atviras ertmes, žinomas kaip sinusai. Tada oras per vėjo vamzdį nuteka į bronchus, kurie yra prijungti prie plaučių. Plaučių viduje yra maišelių pavidalo struktūros, vadinamos alveolėmis, kurios kaupia šį orą. Šios struktūros yra labai kraujagyslinės ir per kapiliarus tiesiogiai prijungtos prie plaučių venos ir arterijos.
Kapiliarai leidžia iš tikrųjų keistis dujomis tarp plaučių ir kraujo ir yra kvėpavimo sistemos kraujagyslinės prigimties dalis. Taip atsitinka dėl koncentracijos gradiento. Jei plaučiuose gausu deguonies, pavyzdžiui, po įkvėpimo, jie perkelia šį elementą į plaučių arterijos kraują, kuriame trūksta deguonies. Tada šis kraujas juda link širdies sisteminei cirkuliacijai. Gradientas taip pat leidžia nepageidaujamiems metaboliniams šalutiniams produktams, tokiems kaip anglies dioksidas, patekti į plaučius iš kraujo prieš iškvepiant į atmosferą.
Yra tam tikrų situacijų, kai viena ar kelios šios sudėtingos sistemos dalys gali tinkamai neveikti. Simptomai tokiais atvejais skiriasi; tačiau į visus galimus kvėpavimo sutrikimus reikia žiūrėti rimtai. Atsižvelgiant į kvėpavimo sistemos sandaros svarbą, esant neigiamiems simptomams, reikia pasitarti su specialistu.