Metaforos funkcija literatūroje yra dvejopa. Pirmoji ir praktiškesnė funkcija yra leisti skaitytojui geriau suprasti aprašomą sąvoką, objektą ar veikėją. Tai daroma lyginant jį su daiktu, kuris skaitytojui gali būti labiau pažįstamas. Antroji funkcija yra grynai meninė: sukurti įvaizdį, kuris būtų gražus ar gilus arba kitaip sukuriantis rašytojo trokštamą efektą. Dėl šių priežasčių rašytojai šią metaforą naudojo nuo seniausių įrašytų istorijų.
Šia prasme metaforos terminas vartojamas plačiai, apibūdinant bet kokį atvejį, kai kažkas perkeltine prasme lyginamas su kažkuo kitu. Tai apima panašumą, kuris palygina dalykus naudojant tokius žodžius kaip patinka arba kaip. Priešingai, metafora savo įprasta reikšme atsisako tokių žodžių, kažką apibūdina pavadindama kitu dalyku, kaip Šekspyro Romeo sakydamas: „Džuljeta yra saulė“. Kitos metaforinės kalbos figūros apima metonimiją, naudojant vieną žodį sudėtingai idėjai reprezentuoti; pavyzdžiui, žodis Holivudas dažnai vartojamas apibūdinti kino industriją. Literatūros metafora padeda rašyti lengviau prieinamą ir tuo pačiu spalvingesnį.
Metaforos pavyzdžiai literatūroje pateikiami ankstyviausiuose išlikusiuose literatūros kūriniuose, įskaitant 1000 m. pr. Kr. Gilgamešo epą ir Homero odisėją. Homeras ypač pasižymėjo dėl savo išplėstinių epinių panašumų, kuriuose personažai buvo lyginami su objektais ar gyvūnais. Šekspyro metaforos, dažnai naudojamos dialoge jo sceninėse pjesėse, yra giriamos už grožį. Tai atliko antrąją ir pirmąją metaforos literatūroje funkciją. XVIII amžiaus romantiški poetai toliau plėtojo šį grožį, pavyzdžiui, škotų poetas Robertas Burnsas rašė: „Mano meilė yra kaip raudona raudona rožė“.
Šiais laikais rašytojai metaforą gali panaudoti sudėtingesniais tikslais, pavyzdžiui, išplėstine metafora. Pavyzdžiui, savo pjesėje „Tiglis“ Arthuras Milleris naudoja Seilemo raganų teismus kaip antikomunistinės šeštojo dešimtmečio Amerikos isterijos metaforą. Pačiame kūrinyje ši metafora neišaiškinta ir reikalauja istorijos žinių bei aiškių rašytojo ketinimų. Ypač mokslinėje fantastikoje pateikiama daug išplėstinės metaforos pavyzdžių literatūroje. „Star Trek“ ir „X-Men“ serijų istorijose dažnai naudojami ateiviai arba žmonių mutacijos kaip rasizmo, seksizmo ir homofobijos metaforos.
Metaforos naudojimas reikalauja tam tikro rašytojo atsargumo. Prastai parinkta metafora gali ištraukti skaitytoją iš istorijos ir yra dažna nekvalifikuotų rašytojų kaltė. Mišri metafora atsiranda, kai tam pačiam dalykui pritaikomos dvi skirtingos metaforos, pavyzdžiui, „už upelio be jokio supratimo“. Kita vertus, rašytojai patyrę metaforas gali naudoti netikėtai ir kūrybiškai, kaip tai daro Margaret Atwood savo trumpame eilėraštyje „Tu tinka man“. Visas eilėraštis skamba taip: „Tu tilpai į mane / Kaip kabliukas į akį / Žuvies kabliukas / Atmerkta akis“.