Kokia yra monetų taupyklės istorija?

Monetų taupyklė yra talpykla, naudojama valiutai, dažniausiai monetoms, laikyti. Ankstyvosiose monetų taupyklės versijose įrenginio viršuje buvo plyšys, į kurį buvo galima įnešti pinigus, o norint atsiimti pinigus, banką reikėjo atidaryti. Modernesnėse versijose yra plastikinis kištukas, kurį galima išimti, kad būtų galima atsiimti pinigus. Šio tipo pinigų saugojimo vienetų kilmė nėra visiškai aiški, nors per visą istoriją daugelis kultūrų naudojo tokias talpyklas.

Viena iš labiausiai priimtų monetų taupyklės kilmės istorijų yra susijusi su medžiaga, žinoma kaip pygg, kuri yra keramikos rūšis. Viduramžiais metalas buvo brangus ir jo trūko, todėl žmonės dažnai gamindavo puodus ir kitus reikalingus įrankius iš pigo. Todėl pinigai taip pat nukrito į indus, pagamintus iš pygg’o, o pygg dėžutės ar stiklainiai tapo paplitę. Bėgant metams, terminas „pygg bank“ tapo įprastas, o ryšys tarp pygg ir kiaulės gyvūno tapo aiškus. Todėl atsirado monetų taupyklės forma, o talpyklos paskirtis liko laikyti pinigus.

Daugelyje kultūrų per visą istoriją tam tikra forma buvo naudojama monetų taupyklė, nors tikėtina, kad ji nebuvo kiaulės forma. Kiti gyvūnai, pavyzdžiui, šernai, buvo paplitę kai kuriose kultūrose, nors dauguma paprasčiausiai suformavo mažiau apibrėžtų formų talpyklas. Po to, kai atsirado kiaulės formos monetų taupyklė, indai dažnai buvo naudojami mokant vaikus taupyti pinigus ir mokytis fiskalinės atsakomybės. Kai pinigai pateks į banką, juos būtų sunku grąžinti, nes tektų sulaužyti įrenginį.

Šiais laikais monetų taupyklė iš esmės paseno dėl alternatyvių taupymo būdų, kuriuos tėvai naudoja mokydami vaikus taupyti pinigus. Banko sąskaitas tapo lengviau atidaryti ir prižiūrėti, o bėgant metams jos tapo daug saugesnės. Kai kurie vaikai vis dar gali naudotis taupyklėmis, nes jų vis dar gana lengva rasti parduotuvėse ir gana lengva pasigaminti. Modernesnės versijos dažnai gaminamos iš keramikos, plastiko, metalo ar net medžio. Kitos versijos taip pat gali būti mechanizuotos, kad būtų galima surūšiuoti įneštus pinigus į atskirus lizdus, ​​kad būtų lengviau suskaičiuoti ir paimti naudojimui.