Odelių pjovimo rizika paprastai apima bakterines infekcijas, kurios gali svyruoti nuo nedidelio sudirginimo iki rimtesnių ligų, tokių kaip paronichija. Odelių oda veikia kaip svarbus apsauginis barjeras, kuris paprastai neleidžia kenksmingoms bakterijoms patekti į nago guolį. Odelių kirpimas yra dažna praktika nagų salonuose, nors dauguma manikiūrininkų rūpinasi, kad nekirptų per giliai ir nepaliktų pakankamai odelių. Odelių kramtymas yra gana dažnas įprotis, dažniausiai priskiriamas stresui, todėl aplink nago guolį dažnai gali atsirasti opų, kurios dar labiau padidina kenksmingos infekcijos riziką.
Kai kurie žmonės, kurie reguliariai atlieka manikiūrą, daro klaidą mažomis nagų žirklėmis visiškai nupjauna odeles. Dauguma renkasi švaresnę pašalintų odelių išvaizdą ir kartais net nežino apie užsikrėtimo galimybes. Odelių oda dažnai gali būti gležna, ją gana lengva nukirpti per giliai ir aplink nagą susidaryti nedidelių įpjovimų. Šie įdubimai dažnai yra lengvi bakterijų patekimo taškai, o rizika gali būti dar didesnė, jei tokiu būdu nukirpus odeles užtepamas nagų lakas arba lako valiklis. Infekcijos taip pat gali atsirasti dėl nupjautų odelių, kurios dažnai panardinamos į vandenį ar valymo tirpalus.
Odelių kramtymas, o ne pjovimas taip pat turi didelę infekcijos tikimybę dėl žmogaus seilėse esančių bakterijų. Šis įprotis dažnai sukelia didesnes žaizdeles aplink nagą, taip pat suskilinėjusias, nelygias odeles. Odelių kramtymo sustabdymo taktika gali apimti trumpalaikį pirštų galiukų apvyniojimą tvarsčiais, kol opos užgis. Odelių kramtymas ir kirpimas dažnai taip pat sukelia sausą, trapią odelių odą, todėl dauguma nagų priežiūros specialistų rekomenduoja reguliariai tepti kremus ar losjonus, skirtus odelių minkštinimui. Drėkinančios ir švelniai šveičiamos odelės dažniausiai laikomos sveikesnėmis ir saugesnėmis jų kirpimo alternatyvomis.
Su odelėmis susijusios infekcijos požymiai paprastai yra paraudimas ir patinimas aplink nagą. Sunkesniais atvejais gali atsirasti pūslelių, kurios dažnai rodo paronichiją – infekciją, kurią gali sukelti bakterijos arba kartais tam tikros rūšies grybelis. Šios problemos gydymui daugeliu atvejų reikalinga medicininė pagalba ir antibiotikų receptas. Dauguma sergančiųjų taip pat turi bent kelis kartus per dieną mirkyti savo užkrėstus pirštus švariame šiltame vandenyje. Sunkiausiais paronichijos atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, pvz., pūslių perštėjimo ar net pažeisto nago dalies pašalinimo.