Rekomenduojama mitybos norma, taip pat žinoma kaip RDA, yra konkretaus vitamino ar maistinės medžiagos kiekio, kurio vidutiniam žmogui reikia kasdien, įvertinimas. Šį įvertinimą pateikė Jungtinių Valstijų maisto ir mitybos taryba. Pateiktas kiekvienos maistinės medžiagos įvertinimas yra kiekis, kurio, mokslininkų nuomone, organizmui reikia bendrai gerai sveikatai palaikyti. Dažnai žmonės rekomenduojamą mitybos normą vadina rekomenduojamąja paros norma.
Rekomenduojamos mitybos normos nėra skirtos įvertinti maistinių medžiagų kiekį, reikalingą ligai gydyti ar sveikatos būklei išgydyti. Vietoj to, juo siekiama pateikti gaires, kurias žmonės gali naudoti vartodami maistines medžiagas, siekdami optimalios sveikatos. Pavyzdžiui, žmogus gali vartoti rekomenduojamą vitamino C normą, kad apsaugotų savo sveikatą.
Kai kurie žmonės tam tikros maistinės medžiagos gali suvartoti daugiau, nei siūlo rekomenduojama dietinė norma, siekdami gydyti ar užkirsti kelią tam tikroms ligoms. Pavyzdžiui, žmogus gali vartoti dideles vitamino C dozes, kad susirgtų mažiau kvėpavimo takų ligų ar net išvengtų vėžio. Buvo atlikta daug tyrimų, kurie parodė, kad valgant didelius kiekius tam tikrų maistinių medžiagų gali sumažėti rizika susirgti liga arba net padėti palengvinti simptomus, jei žmogui diagnozuota liga.
Rekomenduojamoje dietoje neatsižvelgiama į jokias sveikatos problemas ar stresą, dėl kurių gali padidėti žmogaus poreikis tam tikrai maistinei medžiagai. Pavyzdžiui, asmeniui, sergančiam lėtine liga, gali prireikti daugiau konkretaus vitamino. Taip pat asmeniui, kuris nepakankamai miega arba patiria emocinę įtampą, gali prireikti daugiau. Šie ir kiti veiksniai neįtraukiami į rekomenduojamą mitybos normą. Vietoj to, įvertinimas pagrįstas kiekiais, kurių, mokslininkų nuomone, kasdien prireiks daugumai sveikų tam tikro amžiaus ir lyties žmonių.
Kai asmuo pažymi rekomenduojamą maisto ar papildo kiekį, jis turėtų žinoti, kad nurodytas kiekis nebūtinai atitiks kiekvieno žmogaus poreikius. Pavyzdžiui, vaikui tam tikrų vitaminų gali prireikti mažiau nei suaugusiam ar senjoram. Tačiau taip yra ne visada, nes vaikams gali prireikti daugiau kitų maistinių medžiagų, kad padėtų jų kūnui augti ir vystytis. Taip pat kiekviena lytis gali turėti skirtingą poreikį tos pačios maistinės medžiagos. Daugeliu atvejų nėščioms ir krūtimi maitinančioms motinoms taip pat padidėja tam tikrų maistinių medžiagų poreikis.