Širdies susitraukimų dažnio stebėjimas treniruotės metu yra naudinga priemonė, padedanti nustatyti konkrečios mankštos intensyvumą. Širdies susitraukimų dažnis arba, dar svarbiau, maksimalaus širdies susitraukimų dažnio procentas, naudojamas norint nustatyti, kokios kūno sistemos yra treniruojamos ir tobulinamos atliekant tam tikrą pratimą. Širdies ritmo stebėjimas treniruotės metu yra lengviausias ir patikimiausias būdas išmatuoti sportininko intensyvumo lygį treniruotės metu ne laboratorijoje.
Širdies ritmo stebėjimą naudoja daugybė skirtingų tipų sportininkų – nuo ilgų nuotolių bėgikų ir dviratininkų iki plaukikų ir slidininkų. Bet koks pratimas, trunkantis ilgiau nei dvi minutes, laikomas aerobiniu. Aerobiniai pratimai skiriasi nuo anaerobinių pratimų tuo, kad raumenys naudoja deguonį, o anaerobinio pratimo metu raumenys išleidžia sukauptą glikogeną. Tai reiškia, kad jei atliekamas pratimas trunka ilgiau nei porą minučių, raumenims reikalingas širdies tiekiamas deguonis, kad jie veiktų toliau. Širdies susitraukimų dažnis per minutę (širdies susitraukimų dažnis), palyginti su maksimaliu sportininko širdies susitraukimų dažniu, puikiai parodo, kaip sunkiai sportininkas dirba.
Lengviausias būdas nustatyti maksimalų širdies susitraukimų dažnį yra naudoti šią formulę: Maksimalus širdies susitraukimų dažnis = 205.8 – (0.685 × amžius). Taigi 20 metų sportininko maksimalus širdies susitraukimų dažnis turėtų būti maždaug 192 dūžiai per minutę (BPM). Sudėtingesnis ir tikslesnis maksimalaus širdies susitraukimų dažnio nustatymo metodas yra širdies streso testo naudojimas, kuris apima elektrokardiogramos (EKG) aparato naudojimą laboratorijoje. Stebėti širdies ritmą treniruočių metu lengviausia ir efektyviausiai galima pasiekti naudojant rankinį elektroninį širdies ritmo monitorių.
Didžiausio širdies susitraukimų dažnio procentas yra matavimas, naudojamas pratimo intensyvumui nustatyti. Yra trys pagrindiniai aerobinės veiklos aspektai, kuriuos sportininkas paprastai siekia pagerinti, įskaitant aerobinę ištvermę, laktato slenkstį ir maksimalų deguonies kiekį, paprastai žinomą kaip VO2 max. Aerobinė ištvermė reiškia žemą mankštos intensyvumo lygį, kuris palaikomas ilgą laiką ir gali būti pagerintas išlaikant 70–75% maksimalaus širdies susitraukimų dažnio pratimo metu. Sportininko laktato slenkstis yra taškas, kai laktato pašalinimas yra lygus laktato gamybai ir turėtų būti atliekamas esant 80–90% maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Sportininko VO2 max yra didžiausias sportininko kūno pajėgumas transportuoti ir naudoti deguonį mankštos metu ir atsiranda tik esant maksimaliam sportininko širdies susitraukimų dažniui arba jam artimas, paprastai 95–100 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio.
Širdies ritmo stebėjimas treniruotės metu yra efektyvus ir paprastas būdas išmatuoti bet kokios aerobinės veiklos intensyvumą. Nustačius maksimalų sportininko širdies susitraukimų dažnį ir panaudojus anksčiau minėtus širdies ritmo treniruočių metodus, bendras sportininko aerobinis pasiruošimas labai pagerės. Tai taip pat puikus būdas nustatyti maksimalų visų, atliekančių aerobinius pratimus, našumą.