Kokia yra tipinė draudimo bendrovės organizacinė struktūra?

Draudimo įmonės organizacinė struktūra paprastai priklauso nuo įmonės dydžio, amžiaus ir specialybės. Dažniausiai tai prasidės nuo funkcinės struktūros, kurioje darbuotojai yra suskirstyti vertikaliai pagal tai, ką jie daro. Iš ten įmonė dažnai pereis į padalinio struktūrą, kur atskiros komandos sprendžia konkrečius rūpesčius. Didelės draudimo bendrovės, kurios išsišakoja į kelis biurus, gali pasirinkti centralizuotą arba decentralizuotą dabartinės struktūros versiją. Tai lemia atskirų šakų savarankiškumo lygį.

Kai dauguma įmonių pradeda veiklą, jos naudoja bendrą organizacijos diagramą. Tai suskirstyta į lyderį, vieną ar du vadovus ir didelį darbuotojų būrį. Tačiau net ir naujos draudimo bendrovės yra pernelyg sudėtingos tokiai paprastai struktūrai. Vietoj to, jie paprastai prasideda nuo funkcinės struktūros.

Funkcinėje organizacinėje struktūroje žmogaus darbas lemia jo padėtį įmonėje. Jei darbuotojas yra reguliuotojas, jis yra koreguotojų grupėje, draudėjas yra draudėjų grupėje ir pan. Tai labai gerai tinka mažesniems biurams, kuriuose vienoje grupėje yra tik keletas žmonių. Kai įmonė pradeda plėstis, funkcinė struktūra yra linkusi izoliuoti vieną grupę nuo kitos ir tas padalijimas gali neigiamai paveikti įmonę.

Dažniausiai draudimo bendrovė pereis prie padalinio formato. Esant tokiai situacijai, komandos sudaromos su atstovu iš kiekvienos pagrindinės organizacijos srities. Komanda turi konkrečių atvejų, kai dirba, kai gali pasinaudoti daugybe žinių ir įgūdžių.

Padalinis organizavimas yra labiausiai paplitęs tarp draudimo bendrovių, tačiau gali būti dar vienas modifikavimas. Kelių filialų ar dideliuose pavieniuose biuruose įmonė turi nuspręsti, kiek atsakomybės tenka kiekvienai komandai ar filialui. Tai suskirstyta į du pagrindinius tipus – centralizuotą ir decentralizuotą.

Centralizuota struktūra naudoja vieną biurą, kuriame viskas apdorojama. Pagrindinis biuras, kuriame dažnai dirba labiausiai patyrę darbuotojai, peržiūrės kiekvieną organizacijos sprendimą prieš jį patvirtinant. Nors dėl to įmonė mažiau klys, tai taip pat labai sulėtina visą procesą.

Decentralizuotos struktūros yra visiškai priešingos. Šis organizacinis pakeitimas suteikia kiekvienai komandai ir biurui tam tikrą veiksmų laisvę spręsti savo atvejus. Tokia struktūra padidina klaidų tikimybę, bet kartu ir padidina komandos reakcijos laiką. Šis patobulinimas dažnai virsta laimingesniais klientais ir didesniu verslu. Dauguma įmonių naudoja hibridinį modelį, kai komandos gali priimti kai kuriuos sprendimus pačios, bet kitos turi vykti į pagrindinį biurą.