Vartotojų elgsenos apimtis – tai plati vartotojų veiklos įvairovė, kai jie tyrinėja, perka, naudoja ir šalina produktus. Ši tema domina rinkodaros specialistus ir kitus tyrėjus, kurie tiria, kaip vartotojai elgiasi rinkoje. Ši informacija gali būti svarbi kuriant produktus ir reklamos kampanijas, kurios efektyviai tenkina vartotojų poreikius. Psichologai ir antropologai tiria vartotojų elgesį dėl daugiau teorinių priežasčių, domisi, kaip jis sąveikauja su kitais žmogaus elgesio aspektais.
Pirkdami produktus vartotojai atlieka įvairius veiksmus. Vartotojų elgsenos apimtis tiria, kokius sprendimus vartotojai priima ir kaip jie juos priima, žvelgiant į tai, kas, kada, kur, kodėl ir kaip vartojamas produktas. Pavyzdžiui, įmonės nori žinoti, kodėl vartotojai perka produktus ir kokie poreikiai tenkinami vartojant. Tai gali būti pagrindiniai poreikiai, tokie kaip alkis ir pastogė, taip pat psichologinio pasitenkinimo troškimas per produktus, kurie teikia malonumą ar prasmę.
Įmonės taip pat nori žinoti, kada vartotojai perka, žiūri į pirkimo dažnumą ir sąlygas, kuriomis jie perka. Pavyzdžiui, vartotojų elgsenos apimties tyrimas informuoja apie prie kasos aparatų esančius ekranus su galiniais dangteliais, siekiant suvilioti žmones paskutinę minutę. Vartotojų tyrimai rodo, kad smulkūs daiktai, pvz., saldainių batonėliai, kurių galbūt nebuvo vartotojo planuojamų prekių sąraše, gali būti įtrauktos į pirkinių krepšelį, jei jie pateikiami pirkimo proceso pabaigoje.
Taip pat vartotojų elgsenos apimtyje atsižvelgiama į tai, kaip vartotojai priima pirkimo sprendimus, įskaitant tyrimų procesą, taip pat planuojamus ir neplanuotus pirkinius parduotuvės aplinkoje. Vartotojų elgsenos „kas“ taip pat gali būti labai svarbi rinkodaros specialistams, kurie nori žinoti, kokius dalykus vartotojai perka. Tai gali lemti socialinė ir ekonominė klasė, taip pat psichologiniai veiksniai, pvz., spaudimas įsigyti tam tikrą prekę, kad ji atitiktų tam tikrą grupę.
Vartotojų elgsenos tyrimuose taip pat nagrinėjami šalinimo būdai, kurie gali apimti dovanų dovanojimą, perdirbimą arba produktų išmetimą. Šių sprendimų psichologija gali būti sudėtinga. Supratimas, kada ir kaip vartotojai išmeta daiktus, gali padėti įmonėms atrodyti taip, kad jos būtų patrauklios vartotojams. Pavyzdžiui, parduotuvės gali teikti skardinių ir butelių perdirbimo išpirkimo paslaugas, kad klientai galėtų grąžinti produktus iš ankstesnių apsilankymų ir atgauti pinigus, skatinant juos išleisti tuos pinigus parduotuvėje.