Žemės pluta, atokiausias jos sluoksnis, susiformavo maždaug prieš 4.44 milijardo metų, maždaug 100 milijonų metų po pačios Žemės susidarymo. Prieš 4.44 milijardo metų Žemės pluta buvo visiškai išsilydžiusi dėl liekamosios šilumos po planetos žlugimo. Įrodymai, kad Žemės pluta atvėso per 100 milijonų metų, gauti išmatavus hafnio kiekį Džeko kalvuose Vakarų Australijoje, vienoje seniausių šiandieninės plutos zonų.
Pradinio Žemės plutos formavimosi metu įvyko įvykis, vadinamas geležine katastrofa, kai tankesni Žemės sudėties elementai, tokie kaip geležis ir nikelis, nuskendo iki jos šerdies, o lengvesni elementai, kaip silicis, sudarė plutą. Viršus.
Pluta pradėjo vėsti, kai Žemė buvo bent 40% jos dabartinio dydžio ir turėjo pakankamai gravitacijos, kad išlaikytų atmosferą, kurioje yra vandens garų. Didžioji dalis šių ankstyvųjų vandens garų būtų kilę iš kometų. Ši Žemės istorijos era, besitęsianti nuo Žemės gimimo iki maždaug 3.8 milijardo metų, yra žinoma kaip Hado era, pagal Graikijos pragaro, Hado, dėl to meto sudėtingų sąlygų planetoje. Mokslininkai mano, kad Hadean era buvo negyva.
Maždaug prieš 4.0–3.8 milijardo metų, Hadėjo eros pabaigoje, planetoje įvyko vėlyvasis sunkusis bombardavimas – laikotarpis su daugybe didelių asteroidų smūgių. Šie smūgiai galėjo tiesiogine prasme sugriauti pirmąją Žemės plutą ir neleisti sukurti ilgalaikių žemynų. Praktiškai sunku pažvelgti atgal į 3.8 milijardo metų senumo, nes seniausios uolienos yra maždaug tokio amžiaus. Vieninteliai žemiškieji mineralai, senesni už tai, yra atskiros uolienos ir kristalai, kurie suteikia mažiau informacijos apie bendrą to meto pasaulinę Žemės plutos būklę.
Maždaug prieš 2.7 milijardo metų atsirado fotosintetinė gyvybė. Jis išskirdavo didžiulius kiekius deguonies, izoliuodamas jį nuo vandens fotosintezės procese. Žemė sukūrė deguonies atmosferą, o deguonis pradėjo jungtis su dauguma paviršiaus elementų, sukurdamas didžiulius oksidų kiekius. Šiandien didžiąją dalį Žemės plutos sudaro silicio oksidas.