Žaidimo vaidmuo ankstyvosios vaikystės raidoje yra nepaprastai svarbus ir paprasčiausiai apibūdinamas posakyje „žaidimas yra vaikų darbas“. Žaidimas su tėvais ar globėjais skatina vaiko ir suaugusiojo ryšį, todėl maži vaikai jaučiasi saugūs. Tai taip pat padeda ugdyti vaiko pažintinius gebėjimus ir jo supratimą apie pasaulį. Dalyvavimas žaidimuose ar žaidimai su žaislais taip pat yra vieni iš pagrindinių būdų, kaip vaikas išmoksta bendrauti su kitais, nesvarbu, ar vaikai, ar suaugusieji.
Saugaus ryšio su tėvais ar globėjais užmezgimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, atsirandančių žaidžiant ankstyvoje vaikystėje. Dar vaikui nesugebėjus kalbėti, žaidimas su suaugusiuoju ar globėju suteikia jam galimybę bendrauti, o suaugusiajam leidžia vaiką mokyti. Ši patirtis paprastai padeda sukurti pasitikėjimą, kuris prasideda nuo to, kad tėvai ar globėjai teikia vaikui visus jo fizinius poreikius, pavyzdžiui, drabužius, maistą ir žmonių kontaktus. Žaidimas su suaugusiuoju taip pat padeda didinti vaiko svarbos jausmą savo namuose, gerina jo savigarbą, o galiausiai ir norą išbandyti viską savarankiškai.
Maži vaikai didžiąją dalį savo pažintinių gebėjimų lavina žaisdami. Nuo pirmo karto, kai jie ištiesia ranką ir čiumpa žaislą, iki sugalvojo, kaip pastatyti bokštą, kuris nenukris, žaidimo vaidmuo ankstyvosios vaikystės raidoje yra nepaprastai svarbus mokant vaiką logiškai ir vaizdingai mąstyti. Bendraudamas su suaugusiaisiais, kitais vaikais ir savarankiškai, žaidimas gali suteikti vaikui saugų būdą išsiaiškinti, kaip pasiekti norimų rezultatų ir suvaidinti tai, ką įsivaizduoja savo galvoje.
Vaikai taip pat daug sužino apie savo aplinką žaisdami. Įvairių objektų tvarkymas ir darbas su jais padeda vaikams ką nors apčiuopiamo tyrinėti, o tai leidžia jiems perkelti šį supratimą į dalykus, kurie šiuo metu jiems nepasiekiami vėliau. Pavyzdžiui, statyba iš kaladėlių gali padėti vaikams suprasti, kaip statomi jų namai ar kiti pastatai, iš tikrųjų neparodant, kaip statyti tikrą namą. Tai taip pat gali padėti vaikui patirti ir išbandyti, kaip du ar daugiau objektų gali sąveikauti vienas su kitu.
Be bendravimo su daiktais ir juos supančiu fiziniu pasauliu, žaidimo vaidmuo ankstyvoje vaikystėje taip pat yra svarbus mokant vaikus bendrauti su kitais žmonėmis. Žaidimas moko vaikus dalintis, bendrauti ir išreikšti savo norus kitiems žmonėms. Tai taip pat yra pagrindinis būdas, kuriuo vaikai mokosi bendrauti su bendraamžiais. Žaidimai, laisvi žaidimai ir užsiėmimai gali išmokyti vaikus derėtis tarp savo ir kito žmogaus norų, būtinų norint veikti grupėje, ir kitų pagrindinių socialinių įgūdžių.