Daugybė gyvūnų gyvena urvuose, išimtinai arba dalį laiko. Troglobitai – nepainioti su trogloditais – yra gyvūnai, kurie visą gyvenimą gyvena tamsioje urvų dalyje, troglofilai – gyvūnai, kurie kartais aptinkami už urvo ribų, bet dažniausiai giliai jame, o trogloksenai yra gyvūnai, galintys išgyventi urvuose. bet dažniausiai randami už jos ribų, kaip ir išnykę urviniai lokiai. Stygobitai yra gyvūnai, randami požeminiame vandenyje urvuose arba tarp jų. Tikriesiems troglobitams trūksta funkcinių akių. Jų akys gali būti vestigalinės, padengtos po odos sluoksniu. Išskirtiniai urviniai gyvūnai vadinami caverniculous.
Kai kurie urvuose gyvenantys gyvūnai yra salamandros, urvuose gyvenanti žiurkės gyvatė, daug žuvų, šikšnosparniai ir daug nariuotakojų, įskaitant vabzdžius, šimtakojus, derliaus nuėmimo žvėrelius, vėžius, uodegas, vorus ir kt. Mažesnės faunos yra daug, nes jų energijos poreikiai yra mažesni. nei dideli gyvūnai, įskaitant urvuose išskirtinius anelidus, dėles, moliuskus, erkes ir kt. Daugelio troglobitų metabolizmas lėtas, todėl urvuose trūksta maisto.
Gyvūnai, kurie daug laiko praleidžia urvuose, ilgainiui sukuria išskirtines adaptacijas, kad išgyventų ekstremalioje aplinkoje, pavyzdžiui, geresnę klausą regėjimo sąskaita arba gebėjimą pajusti subtilias vibracijas. Daugelis urvuose gyvenančių gyvūnų praranda pigmentą ir tampa vaiduokliškai balti, o tai signalizuoja, kad pigmentacija yra nenaudinga juodoje aplinkoje. Akių trūkumą taip pat lydi vabzdžių galūnių ir antenų išsiplėtimas, kurie naudojami aplinkai apžiūrėti lytėjimo priemonėmis. Tikrieji urviniai vabzdžiai taip pat turi sumažintus sparnus arba jų visai nėra.
Urvo aplinka išsiskiria neigiamomis savybėmis: neskiriama nakties ar dienos, vasaros ar žiemos. Temperatūra ar drėgmė mažai kinta, nors vėsios oro srovės teka per daugumą urvų. Maistas gali patekti tik per išorę – gyvas, prieglobsčio ieškančių gyvūnų pavidalu arba negyvas, dėl upelių nešamos organinės medžiagos. Grybai minta šia organine medžiaga, o daugelis gyvūnų savo ruožtu minta grybais. Drugelius, kurie žiemoja urvuose, dažnai valgo žiogai, kuriuos savo ruožtu minta šikšnosparniai.
Daugelis urvinių gyvūnų yra endemiški urve, kuriame jie randami, o kai kuriais atvejais jis gali apimti tik kelias kvadratines mylias. Tikėtina, kad yra daug daugiau urvinių gyvūnų, kurie laukia, kol bus atrasti.