Kiaulytės protrūkį sukelia dviejų veiksnių derinys: ligos pobūdis ir imunizacijos trūkumas. Kiaulytė yra labai užkrečiama ir gali lengvai plisti nuo žmogaus iki žmogaus. Jei vietovėje yra daug neskiepytų asmenų, kiaulytės protrūkis yra labiau tikėtinas. Paprastai protrūkiai pasireiškia vaikams iki 12 metų.
Kiaulytė dažniausiai sukelia seilių liaukų patinimą, tačiau retais atvejais žinoma, kad jis paveikia ir centrinę nervų sistemą, kasą ir sėklides. Užsikrėtusiems kiaulytėmis patariama gerti skysčius, patinusias liaukas tepti karštomis ar šaltomis pakuotėmis. Virusą dažnai lydi karščiavimas, o užsikrėtęs žmogus sirgs iki 10 dienų. Paprastai gydytojui užtenka paprasto patinusios vietos apžiūros, kad diagnozuotų kiaulytę, tačiau gali būti atliktas kraujo tyrimas, siekiant atmesti kitas ligas.
Kaip virusinė liga, kiaulytė yra labai užkrečiama. Jis plinta drėgnuose skysčiuose, panašiai kaip gripas ar peršalimas, o kiaulyte užsikrėtęs žmogus gali jį perduoti kitam žmogui čiaudėdamas ar kosėdamas ant jo. Liga labiausiai užkrečiama pirmąją simptomų savaitę, tačiau užsikrėtęs asmuo simptomų neturės maždaug 16 dienų. Kartais simptomai nepasireiškia beveik mėnesį. Dar prieš pradedant jaustis blogai, jis yra užkrečiamas ir gali perduoti ligą kitiems.
Vakcina nuo kiaulytės buvo pradėta naudoti 1960 m. Tai geriausias būdas užkirsti kelią kiaulytės protrūkiui. Nors kiaulytės sirgę asmenys yra apsaugoti nuo kiaulytės, vakcina yra ne toks skausmingas imunizacijos būdas. Kad vakcina nuo kiaulytės būtų veiksminga, ją reikia suleisti du kartus. Dauguma žmonių pasiskiepija sulaukę vienerių metų ir vėl nuo ketverių iki šešerių metų.
2000-ųjų pradžioje buvo iškelta hipotezė, kad vakcina nuo kiaulytės buvo susijusi su autizmu, ir daugelis tėvų atsisakė skiepyti savo vaikus vakcinacija nuo kiaulytės, tymų ir raudonukės (MMR). Vėlesniais metais kiaulytės protrūkio atvejų padaugėjo. Tolesni tyrimai nerado įtikinamo ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo.