Kokie veiksniai lemia kompiuterio greitį?

Išskyrus centrinį procesorių (CPU), dauguma kompiuterio aparatinės įrangos turi du skaičius, kurie gali padėti nustatyti sistemos greitį. Pirmasis skaičius yra suteiktų išteklių kiekis, pvz., kietojo disko tūris arba laisvosios kreipties atminties (RAM) lustų talpa. Antrasis skaičius yra aparatinės įrangos veikimo greitis, dėl kurio kiti kompiuterio komponentai gali sulėtėti, jei jis yra per mažas. Programinė įranga taip pat nustato kompiuterio greitį, konkrečiai, kiek programų (arba procesų) veikia fone ir užima kompiuterio galią bei išteklius. Bendras kompiuterio greitis galiausiai priklauso nuo to, kaip gerai veikia visi programinės ir techninės įrangos komponentai.

Kompiuterio centre yra centrinis procesorius, kuris yra pagrindinis procesorius, kuris atlieka daugumą operacijų kompiuteryje arba perduoda užduotis kitiems komponentams. Kuo greitesnis procesorius, tuo greitesnis kompiuteris daugeliu atvejų, nors kiti veiksniai gali sušvelninti kompiuterio greičio padidėjimą. Dėl talpyklos, kuri yra buferis tarp procesoriaus ir aparatinės įrangos, pvz., standžiojo disko, CPU gali veikti lėtai, jei jis nėra pakankamai greitas, kad paduotų informaciją į centrinį procesorių arba greitai priimtų ją iš aparatinės įrangos. Be to, pagrindinės plokštės grandinės, žinomos kaip magistralės, yra pagrindiniai skaitymo iš aparatinės įrangos keliai, ir jie turi būti tokie pat greiti kaip centrinis procesorius. Jei šie komponentai nėra surinkti, todėl jų greitis yra vienas kitą papildantis, tada bendras kompiuterio greitis bus lėtesnis nei tikėtasi.

RAM dydis ir greitis taip pat gali turėti įtakos kompiuterio greičiui. RAM naudojama informacijai laikyti vietoje, kurią galima greitai pasiekti, todėl programos gali veikti greitai ir efektyviai atlikti didelių duomenų skaičiavimus. Kaip ir kiti komponentai, RAM turi tam tikrą greitį, kuris lemia, kaip greitai galima nuskaityti ir įrašyti informaciją. Jei sistemoje nepakanka RAM, kompiuteris pradės naudoti standųjį diską kaip virtualų RAM diską, kuris pasiekiamas daug lėčiau.

Kompiuterio standusis diskas, fizinis saugojimo įrenginys, gali turėti įtakos kompiuterio greičiui. Be skaitymo ir rašymo operacijų greičio ir laisvos vietos, kurią operacinė sistema naudoja laikinai saugoti atminties puslapius iš RAM, standusis diskas gali nukentėti nuo disko suskaidymo. Disko suskaidymas atsiranda, kai informacija, pvz., programa ar dokumentas, nėra saugoma iš eilės atminties vietose, o pasklinda daugelyje standžiojo disko sričių. Tai reiškia, kad diskas turi pereiti į kelias atsitiktines fizines vietas, kad surinktų vieną failą ir sulėtintų vykdymą. Reguliarus standžiojo disko defragmentavimas gali išspręsti šią problemą.

Įdiegta programinė įranga taip pat gali sumažinti kompiuterio greitį. Kai kompiuteris pirmą kartą paleidžiamas, tam tikros programos ir tvarkyklės įkeliamos į atmintį. Daugelis iš jų yra būtini kompiuterio veikimui, tačiau kai kurie jų nėra ir tiesiog užima atmintį, procesoriaus ciklus ir, galbūt, tinklo pralaidumą. Tvarkydami bet kuriuo metu vykdomų procesų skaičių, taip pat kitas programas, kurios gali veikti fone, galite žymiai padidinti kompiuterio greitį ir atlaisvinti vertingų išteklių kitoms programoms.