Kokie veiksniai prisideda prie vaikų akademinės sėkmės?

Yra daugybė veiksnių, prisidedančių prie vaikų akademinės sėkmės, ir yra daug teorijų, kas padės padidinti jūsų vaiko akademinę sėkmę. Kai kurios problemos gali būti nepriklausančios tėvų kompetencijos ar kontrolės. Kiti gali būti modifikuoti, kad jūsų vaikas puikiai pradėtų lankyti mokyklą ir būtų sėkmingas.
Plačios insulto problemos, galinčios turėti įtakos rezultatams mokykloje, apima socialinę ir ekonominę padėtį, tėvystę, laiką, praleistą su vaikais, laiko, praleisto toli nuo pirminių globėjų, kokybę ir kiekį, fizinės ir psichinės sveikatos laipsnį ir bendraamžių santykių poveikį. Kiti dalykai, galintys turėti įtakos sėkmei mokykloje, yra motyvuojantys ir gerai apmokyti mokytojai, tėvų lūkesčiai, skaitymas atitinkamu amžiui ir mitybos poreikių tenkinimas. Kiekvienas vaikas taip pat yra individualus ir turi būti sprendžiamas kaip toks namuose ir bet kurioje vaikų darželio aplinkoje, siekiant padėti vaikui visapusiškai sėkmingai mokytis.

Svarbu atsiminti, kad akademinės sėkmės veiksniai yra pagrįsti statistiniais duomenimis, o tai reiškia, kad kai kurie vaikai bus sėkmingi, nepaisant to, kad jiems gresia didelė akademinės nesėkmės rizika. Visi esame girdėję jaudinančių ir motyvuojančių istorijų apie žmones, kurie iš skurdo, prievartos, smurto kultūros ir kitų siaubingų aplinkybių pakilo į aukštumas per nuolatinius bandymus ir aistrą. Tokiems savarankiškai motyvuotiems asmenims gali padėti mokytojai, o kai kuriais atvejais tai gali būti vienintelis išteklius įgyvendinti savo svajones. Šie vaikai, kuriems pasiseka, yra nuostabūs, tačiau paprastai pasižymi išskirtiniu gebėjimu save motyvuoti, o tai gali būti atimta iš kitų vaikų panašiomis aplinkybėmis.

Tikriausiai vienas iš didžiausių veiksnių, lemiančių sėkmę mokykloje, yra tėvų įsitraukimas ir tėvų motyvacija. Apie 70–90 % vaikų, kurie mokyklose gauna A arba B, teigia, kad tėvai juos skatina gerai mokytis. Vien tai gali padėti vaikams suprasti, kad mokykla yra svarbi. Tokie tėvai taip pat gali padėti ruošti namų darbus, kartais savanoriauti mokykloje, dalyvauti konferencijose ar susitikimuose su mokytojais. Priešingai, vaikai, uždirbantys Cs ar mažiau, bent viename tyrime nurodė, kad apie 49% tėvai jų neskatina. Mokyklos taip pat reguliariai praneša, kad geresni rezultatai ir akademinė sėkmė yra labiau tikėtini, kai tėvai aktyviai dalyvauja savo vaiko ugdyme.

Socialiniai ir ekonominiai vaikų sėkmės rodikliai paprastai neįtraukia vaikų – apie 19 % JAV – kurie gyvena skurde. Vidurinės ir aukštesnės klasės vaikai dažniausiai gauna geresnius pažymius, o vaikai iš skurdesnių šeimų, ypač skurdžiausių, dažniau kartoja pažymius. Trauminiai įvykiai, piktnaudžiavimas tėvyste, smurto poveikis ir vienišų tėvų auklėjimas dažnai susiję su žemesniais pažymiais. Galiausiai, atrodo, kad akademinę sėkmę labiausiai nulemia tai, kiek vienas iš tėvų turi laiko pasidalyti su vaikais, nes daugeliu atvejų vienišas iš tėvų turi dirbti bent visą darbo dieną, kad išlaikytų savo šeimą. Akivaizdu, kad daugeliui vienišų tėvų tai puikiai sekasi, jie gali suderinti darbo ir šeimos poreikius bei būti išskirtiniais tėvais.

Kokybiška vaikų priežiūra ir ankstyvasis ugdymas, ypač tokio lygio, kuris padeda vaikams vystytis socialiai, protiškai ir emociškai, paprastai yra teigiamas veiksnys siekiant sėkmės mokykloje. Ir atvirkščiai, vaikų priežiūra perpildytose įstaigose, kurios yra vienintelis pasirinkimas tėvams, turintiems biudžetą, gali nesuteikti vaikams įgūdžių, reikalingų gerai mokytis mokykloje. Vaikams skirtos programos, pvz., ankstyvos intervencijos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir „Head Start“, paprastai turi įtakos.

Negalima nuvertinti tinkamos mitybos. Daugelis tyrimų parodė, kad mokiniai geriau atlieka standartizuotus testus, kai testo dieną jiems pusryčiauja. Nors tai yra puikios žinios, daugelis tėvų stebisi, kodėl mokiniai nemaitinami kiekvieną dieną, nes pažymiai paprastai nenustatomi pagal standartizuotą testo atlikimą. Kai mokyklos gali pasiūlyti nemokamas arba sumažintas pietų programas, tai gali turėti teigiamos įtakos akademikams, tačiau daugelis teigia, kad šios programos nėra pakankamai plataus užmojo ir apima tik labiausiai skurdžiausius vaikus.

Reguliarus mokyklos lankymas skatina sėkmingesnius mokinius. Dažnas nebuvimas dėl ligos, sutrikusio gyvenimo namuose ar lėtinių ligų neigiamai veikia sėkmę. Santykiai su bendraamžiais, ypač kai įvyksta patyčių atvejai, gali turėti įtakos lankomumui ir akademinei sėkmei, todėl ir tėvai, ir pedagogai turi būti budrūs dėl galimų patyčių ar smurto situacijų mokykloje.

Šis trumpas sąrašas yra tik dalis veiksnių, lemiančių akademinę sėkmę. Akivaizdu, kad yra daug dalykų, kurie turės įtakos mokinių rezultatams, todėl reikia puikių mokytojų, puikių mokyklų ir gerų tėvų, kurie padėtų kiekvienam vaikui tobulėti.