Antidiurezinio hormono (ADH), dar vadinamo vazopresinu, sekrecija vyksta smegenų hipofizėje ir išlaiko vandenį kraujyje. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos jo išsiskyrimui, yra vandens kiekio plazmoje sumažėjimas ir kietųjų molekulių, tokių kaip cukrus ir druska, skaičiaus padidėjimas kraujyje. ADH iš dalies veikia priversdamas inkstus reabsorbuoti vandenį, o ne šalinti jį kaip šlapimą. Kai šis procesas sutrinka, išsivysto cukrinis diabetas.
Vazopresinas yra peptidinis hormonas, reguliuojantis vandens ir druskų reabsorbciją žmonėms ir kitiems žinduoliams. Inkstuose jis kontroliuoja kanalėlių pralaidumo pokyčius, kad būtų išvengta druskų ir gliukozės išsiskyrimo. Antidiurezinis hormonas gaminamas ir išskiriamas smegenų užpakalinėje hipofizėje, kur jis yra vienas iš dviejų išsiskiriančių hormonų, o kitas yra oksitocinas. ADH išskiriamas kiekvieną kartą, kai dėl didelio skysčių netekimo organizmas tampa hipovolemija.
Kai kraujagyslėse esantys receptoriai nustato sumažėjusį kraujo plazmos osmoliariškumą – vandens netekimo žymenį, jie siunčia signalus į smegenų kamieno medulę. Čia nervai perduoda informaciją pagumburiui, kuris kontroliuoja hipofizės hormonų sekreciją. Angiotenzino receptoriai yra hipotalamyje, todėl šis hormonas taip pat gali padidinti vazopresino sekreciją. Kraujospūdžio kritimai, kuriuos nustato arterijų tempimo receptoriai, taip pat sukelia ADH išsiskyrimą. Smegenų centrai, kurie reaguoja į kraujospūdį ir osmoliariškumą, yra tie, kurie moduliuoja vėmimą ir pykinimą, kurie abu padidina vazopresino išsiskyrimą sudėtingoje grįžtamojo ryšio grandinėje.
Pagrindinė vazopresino funkcija yra vandens išskyrimo su šlapimu prevencija. Štai kodėl diuretikų vartojimas sukelia kompensacinę antidiuretinio hormono sekreciją. Aktyvuojant vazopresinui, inkstų surenkamieji latakai atveria vandens kanalus, kurie reabsorbuoja vandenį, kuris kitu atveju išsiskiria kaip šlapimas. Jei ADH nepasiekia šių kanalų ir neprisijungia prie juos kontroliuojančių receptorių, prarandama daugiau vandens. Alkoholio vartojimas gali sumažinti hormono poveikį ir sukelti vandens netekimą bei dehidrataciją, nes etanolis jungiasi prie ADH receptorių surinkimo kanaluose ir blokuoja hormono veiklą.
Diabetas insipidus atsiranda dėl antidiurezinio hormono sekrecijos problemų. Centrinis diabetas atsiranda, kai pagumburis, sužalotas traumos arba spaudžiamas naviko, nustoja gaminti chemines medžiagas, kurios nurodo hipofizei gaminti ADH. Paprastai tai gali būti gydoma papildomai skiriant pacientui vazopresino. Diabetas insipidus atsiranda ir tada, kai inkstų surenkamųjų latakų receptoriai nereaguoja į antidiurezinį hormoną, o vandens kanalai lieka uždaryti. Insipidus cukriniu diabetu sergantys pacientai dėl savo būklės išskiria didelį kiekį šlapimo ir dėl to jaučia stipresnį troškulį.