Daugelis žmonių cerebrinį paralyžių galvoja kaip vienintelę būklę. Iš tikrųjų šis terminas vartojamas apibūdinti sutrikimų grupę, kai smegenų problemos neigiamai veikia žmogaus gebėjimą judėti, pusiausvyrą ir sėdėti ar stovėti tiesiai. Deja, cerebrinis paralyžius gali prisidėti prie rimtesnės problemos – sutrumpėjusios gyvenimo trukmės. Nors daugelis žmonių, sergančių cerebriniu paralyžiumi, gyvena normaliai, dėl tam tikrų veiksnių gyvenimo trukmė gali būti daug trumpesnė nei įprasta. Tarp veiksnių, galinčių sumažinti cerebrinio paralyžiaus gyvenimo trukmę, yra būklės sunkumas, mobilumas ir komplikacijos bei susijusios sveikatos problemos, pvz., traukulių sutrikimai.
Cerebrinis paralyžius paprastai išsivysto ankstyvoje vaikystėje, todėl vaikai turi koordinacijos ir laikysenos sunkumų. Asmens, sergančio šia liga, raumenys gali būti suglebę ir negalintys dirbti kaip įprastai arba sustingę raumenys, kurie trukdo judėti. Be problemų dėl vaikščiojimo ir pusiausvyros išlaikymo, cerebriniu paralyžiumi sergantis asmuo taip pat gali gausiai seilėti ir turėti problemų su kalbėjimu ar rijimu. Kartais taip pat sunku rašyti ir apsirengti, o kai kurie su šiais sutrikimais taip pat patiria drebulį. Paprastai cerebrinį paralyžių sukelia būklės, atsiradusios prieš gimstant vaikui, pvz., infekcijos, paveikiančios vaisius. Kartais gali būti kaltas fizinis sužalojimas gimdymo metu, o kai kuriems žmonėms po gimimo gali išsivystyti cerebrinis paralyžius, kurį sukelia smegenų pažeidimas ar infekcija.
Cerebrinio paralyžiaus gyvenimo trukmė gali priklausyti nuo būklės tipo ir sunkumo. Pavyzdžiui, asmuo, turintis spazminę sutrikimo formą, turi labai sustingusius raumenis. Pacientų, kuriems yra sunkus spazmas, gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė. Tie, kurie serga vidutinio sunkumo cerebriniu paralyžiumi, gali tikėtis gyventi daug ilgiau. Asmenų, kurių atvejai labai lengvi, gyvenimo trukmė gali būti panaši į tų, kurie neserga šia liga.
Atrodo, kad mobilumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį sergant cerebriniu paralyžiumi gyvenimo trukme. Tie, kuriems reikia pakartotinių operacijų, kad būtų ištaisytos mobilumo problemos ar spazminiai judesiai, gali turėti trumpesnę gyvenimo trukmę. Taip pat panašu, kad gebėjimas judėti ir aktyvus gyvenimo būdas turi įtakos gyvenimo trukmei; tų, kurių judėjimo negalia labai sunku, gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė. Tačiau tai neapsiriboja tik vaikščiojimu. Judumas taip pat apima atsisėdimą ir apsivertimą.
Komplikacijos taip pat gali turėti įtakos cerebrinio paralyžiaus gyvenimo trukmei. Pavyzdžiui, žmogus, kuriam sunku ryti ir valgyti, gali prastai maitintis, o tai gali sutrumpinti jo gyvenimo trukmę. Tie, kurie turi sunkių traukulių sutrikimų ir kitų rimtų sveikatos problemų, susijusių su cerebriniu paralyžiumi, taip pat gali turėti trumpesnę vidutinę gyvenimo trukmę.