Yra daug veiksnių, turinčių įtakos fiziniam vystymuisi vaikystėje. Jie skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: biologinius aspektus ir aplinkos poveikį. Šie skirtingi veiksniai paprastai turi didesnę ar mažesnę įtaką įvairiais vaikystės tarpsniais. Konkretus kiekvieno veiksnio poveikis kiekvienam vaikui taip pat skiriasi. Nustatyti tikslų rezultatą, kurį kiekvienas veiksnys turės konkrečiam vaikui, beveik neįmanoma, tačiau daugeliu atvejų tai turės tam tikros įtakos.
Biologiniai veiksniai, turintys įtakos fiziniam vystymuisi vaikystėje, yra paveldimumas, genetika ir etninė priklausomybė. Ligos ir fiziniai sutrikimai daro didelę įtaką vaiko fiziniam vystymuisi. Mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį ir apima ne tik vaiko mitybą, bet ir prenatalinę mitybą bei vaiko motinos sveikatą.
Kalbant apie paveldimumą ir etninę priklausomybę, fizines vaiko savybes daugiausia lemia jo tėvai. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žemo ūgio, tikėtina, kad vaikas neužaugs labai aukštas. Panašiai etninė priklausomybė dažnai lemia vystymosi veiksnius, tokius kaip odos ar plaukų spalva. Tai apima ne tik akivaizdžias savybes, tokias kaip plaukų spalva ir ūgis, bet ir „paslėptas“ savybes, tokias kaip vaiko polinkis priaugti svorio.
Be to, kai kurios sąlygos, susijusios su fiziniu vystymusi vaikystėje, yra genetiškai įtrauktos į vaiką. Pavyzdžiui, endokrininės sistemos nepakankamumas, pvz., hipotirozė, dažnai stabdo vaiko skeleto vystymąsi. Kitos fizinės sąlygos ar ligos taip pat gali turėti įtakos vaiko fiziniam vystymuisi. Pavyzdžiui, jei vaikas kūdikystėje suserga sunkia plaučių infekcija, jo plaučiai gali vystytis netinkamai ir vaikas gali turėti liekamųjų reiškinių per visą savo gyvenimą. Kai su sunkiomis ligomis susiduriama ankstyvose vaikystės augimo stadijose, jos paprastai turi didesnę įtaką vėlesniam vystymuisi.
Mityba vaikystėje vaidina didžiulį vaidmenį fiziniam vystymuisi. Jei prenatalinės mitybos trūksta, tikėtina, kad kūdikio vystymasis vėluoja. Panašiai, jei vaikas ankstyvaisiais gyvenimo metais negaus pakankamai vitaminų ir kitų maistinių medžiagų, organizmas negalės tinkamai augti. Tai didžiulė problema ir lengvai pastebima tose pasaulio dalyse, kurias kamuoja nepakankama mityba.
Nors aplinkos veiksniai dažnai yra susiję su emociniu vystymusi, jie taip pat turi įtakos fiziniam vystymuisi. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad vaikai auga greičiau pavasario ir vasaros mėnesiais nei rudenį ir žiemą. Todėl vaikai, auginami šiltesnio klimato šalyse, paprastai auga greičiau nei tie, kurie auga šaltesnio klimato šalyse. Kaip papildomas poveikio aplinkai pavyzdys, vaikai, užaugę vietovėse, kuriose kyla problemų dėl oro taršos, dažniau serga astma ir kitomis kvėpavimo problemomis bei yra labiau linkę į vystymosi problemas. Žinoma, tokios problemos kaip prievarta ir nepriežiūra, taip pat laikomos aplinkos poveikiu, turi didelį poveikį fiziniam vystymuisi vaikystėje.
Kartais biologinių ir aplinkos veiksnių kategorijos sutampa ir tampa sunkiau atskiriamos. Pavyzdžiui, dėl socialinių ir ekonominių veiksnių, tokių kaip skurdo lygis, vaikas gali būti nepakankamai maitinamas, o tai savo ruožtu turės įtakos fiziniam vaiko vystymuisi. Kitas pavyzdys: vaikas, gimęs migrantų šeimoje ir kuriam taikomas vaikų darbas, gali negauti pakankamai miego ir nepailsėti, kad jo kūnas normaliai vystytųsi.
Nėra dviejų vienodai besivystančių vaikų. Panašiai nė vienas vaikas nereaguos į biologinius ir aplinkos veiksnius visiškai vienodai. Vadinasi, nors ir galima tiksliai nustatyti, kokie veiksniai turės įtakos fiziniam vystymuisi vaikystėje, dažnai gana sunku numatyti, koks tai bus poveikis.