Kokie veiksniai turi įtakos intelektualiniam vystymuisi vaikystėje?

Susilpnėjimas, nepriežiūra, mitybos trūkumas ir apsinuodijimas aplinka yra keletas veiksnių, galinčių turėti įtakos intelekto vystymuisi vaikystėje. Manoma, kad pirmieji penkeri gyvenimo metai yra svarbiausi ne tik socialiniam ir emociniam vystymuisi, bet ir intelektualiniam augimui. Jei intelektinė stimuliacija, pvz., su vaikais kalbama ir skaitoma, nevyksta reguliariai arba jos negalima apdoroti dėl sutrikimo ar toksinų poveikio, mąstymas ir mokymasis gali būti labai paveikti.

Aplinkos nuodai ir vaikų intelektinis augimas gali būti glaudžiai susiję. Pavyzdžiui, buvo atlikta daug vaikų apsinuodijimo švinu tyrimų, o išvados dažnai rodo neigiamą poveikį intelektualiniam vystymuisi. Net ir mažas švino poveikio lygis gali turėti vieną iš blogiausių poveikių intelektiniam vystymuisi vaikystėje. Švinas kadaise buvo plačiai naudojamas namų dažams, tačiau dėl tyrimų išvadų jis buvo uždraustas daugelyje pasaulio šalių. Vaikai gali būti paveikti švino vartodami pleiskanojančius dažus, kuriuose yra švino, pvz., ant senos palangės, ir tai gali turėti įtakos jų intelektiniam vystymuisi.

Fluoras yra dar vienas aplinkos veiksnys, kuris, kaip manoma, turi įtakos vaikų intelektualiniam vystymuisi. Per didelis jo poveikis net vaisiui gali pakenkti smegenų audiniams ir centrinei nervų sistemai. Tinkamos mitybos trūkumas gali turėti įtakos ir intelektiniam vystymuisi vaikystėje, nes kūnas, įskaitant smegenis, negali tinkamai augti be reikalingos mitybos. Tyrimai rodo, kad alkani mokyklinio amžiaus vaikai gali sunkiai mąstyti ir mokytis. Štai kodėl kai kurios mokyklos teikia pusryčių ir (arba) pietų programas vaikams, kurie dėl skurdo ar nepriežiūros neturi pakankamai maisto namuose.

Aplaidumas gali būti vienas iš stipriausių poveikių intelektiniam vystymuisi vaikystėje. Su kūdikiais ir vaikais reikia kalbėtis ir su jais bendrauti, pavyzdžiui, skaitant istorijas ir mokant apie formas, spalvas, raides ir skaičius. Net labiau nei mokantis, jiems reikia bendravimo su suaugusiaisiais, kad jie ugdytų kalbos ir mąstymo įgūdžius. Emocinės problemos taip pat gali trukdyti vaiko gebėjimui mokytis ir vystytis įprastu greičiu. Klausos ar regos sutrikimai, ypač tie, kurie nėra anksti aptikti ir gydomi, taip pat gali trukdyti vaiko intelektualiniam vystymuisi.