Kokie veiksniai turi įtakos kalbos raidai vaikystėje?

Daugelis veiksnių gali turėti įtakos kalbos vystymuisi vaikystėje, įskaitant aplinkos veiksnius ir tinkamo išsilavinimo stoką. Klausos praradimas gali turėti didelės įtakos vaikų kalbos raidai, pavyzdžiui, nes vaikams su klausos negalia dažnai sunku suprasti kalbą ir formuoti žodžius, nes jie negirdi, kaip kalbama. Psichologinės ar emocinės problemos taip pat gali neigiamai paveikti kalbos vystymąsi.

Aplinka, kurioje kažkas buvo užaugintas, gali neigiamai paveikti jo kalbos raidą. Vaikai, kenčiantys nuo fizinės ar emocinės prievartos namuose, dažniau atsilieka kalbos įgūdžių raidoje. Tie, kurie buvo apleisti ar netekę socialinio bendravimo, taip pat gali vėluoti pažinimo raidoje.

Intelekto sutrikimai, tokie kaip protinis atsilikimas, gali turėti įtakos įvairaus amžiaus vaikų kalbos raidai. Smegenų sužalojimas gimimo metu ar kitos sąlygos, tokios kaip cerebrinis paralyžius, taip pat gali turėti įtakos. Nors šizofrenija vaikams dažniausiai sukelia kliedesius ir netvarkingas mintis, ši būklė taip pat gali turėti įtakos kalbos vystymuisi. Šį procesą taip pat gali neigiamai paveikti emocinės problemos ar dėmesio stokos sutrikimas.

Vienas iš labiausiai pripažintų sutrikimų, turinčių įtakos vaikų kalbos raidai, yra autizmas ir autizmo spektro sutrikimai. Daugelis vaikų, turinčių tokias sąlygas, neišmoks kalbėti būdami įprasto amžiaus, o negydomi arba nediagnozuojami, kai kurie gali niekada nekalbėti arba nesudaryti tinkamų žodžių ir sakinių. Tačiau pasitelkdami profesionalią intervenciją ir terapiją, daugelis autistiškų vaikų gali išmokti tinkamų kalbos įgūdžių.

Vaikai, kurių veido struktūra yra deformuota ar nenormali, gali turėti uždelstų kalbos įgūdžių. Lūpos ir gomurio įskilimas apsunkins kalbėjimą ir sukels problemų. Kalbos sutrikimai, pvz., kalbėjimas šnairuojant, taip pat gali turėti įtakos šiam procesui.

Kai vaikas auga daugiakalbėje aplinkoje, jis gali vėluoti kalbos raidą arba turėti prastus kalbos įgūdžius. Jei namuose kalbama keliomis kalbomis, vaikas gali nesuprasti savo pagrindinės kalbos arba gali supainioti tam tikrų žodžių reikšmes. Tačiau kai kuriems vaikams puikiai sekasi bendrauti su antrąja kalba, todėl jų įgūdžiai yra geresni.

Kai kurie veiksniai gali turėti teigiamos įtakos kalbos vystymuisi vaikystėje. Kai kurie vaikai, kuriems skiriamas individualus dėmesys ir ugdymas, gali išsiugdyti aukštesnius nei vidutinius įgūdžius. Vaiko kalbos mokymas dažnai taip pat gali būti naudingas. Vaikai, su kuriais kalbama, dažnai vystosi gerai.