Leukemijos gyvenimo trukmė priklauso nuo leukemijos tipo, būklės sunkumo ir paciento amžiaus diagnozės nustatymo metu. Leukemija yra kraujo ląstelių vėžys, ir yra daug rūšių, atsižvelgiant į tai, kokio tipo baltieji kraujo kūneliai yra paveikti. Vaikų, sergančių tam tikromis leukemijos formomis, gyvenimo trukmė paprastai yra geresnė nei suaugusiųjų, tačiau tik tuo atveju, jei skiriamas gydymas.
Yra dviejų tipų leukemija: lėtinė, kai senesnės, labiau subrendusios nenormalios ląstelės kaupiasi ir jų tampa per daug; ir ūminės leukemijos, kai jaunos ląstelės greitai ir dažnai dalijasi, slopindamos normalų visų kraujo ląstelių vystymąsi. Ūminė leukemija gali būti mirtina per labai trumpą laiką, nebent būtų pradėta agresyvi gydymo programa. Liga progresuoja greitai, nes nesubrendusios kraujo ląstelės kaupiasi ir greitai plinta po kūną. Kai kurios ūminės leukemijos rūšys yra dažnos vaikams. Ūminių leukemijos formų gyvenimo trukmė paprastai svyruoja nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Lėtinė leukemija organizme gali būti nepastebėta daugelį metų. Liga progresuoja lėčiau ir dažnai gydymo nereikia pradėti nedelsiant; verčiau liga stebima tol, kol nusprendžiama, kad reikia tinkamo gydymo. Šios rūšies leukemijos gyvenimo trukmė gali būti 10 metų, 20 metų ar net ilgiau.
Leukemijos gyvenimo trukmė taip pat priklauso nuo vėžio paveiktų kraujo ląstelių tipo. Yra dvi leukemijos grupės: limfocitinė ir mielogeninė, kurios toliau skirstomos į pogrupius, kurių kiekvieno išgyvenamumas skiriasi. Tačiau paprastai leukemija laikoma viena iš mirtiniausių vėžio formų, kurios gyvenimo trukmė yra trumpa, o vidutinis išgyvenamumas per penkerius metus yra 43%.
Limfocitinė leukemija susidaro kaulų čiulpuose, kai sveikų ląstelių vietą užima nenormalūs ir nesubrendę limfocitai. Ūminė limfocitinė leukemija (ŪLL) yra dažna mažiems vaikams ir gali pasireikšti 60 metų amžiaus ir vyresniems suaugusiems. Daugiau vaikų nei suaugusiųjų išgyvena nuo šios ligos: pirmųjų – apie 85 %, o antrųjų – 50 %. Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) nepasireiškia mažiems vaikams, bet gali būti nustatyta paaugliams. Paprastai ja serga suaugusieji po 55 metų. Apie 75 % sergančiųjų šia liga išgyvens penkerius metus.
Mielogeninė arba mieloidinė leukemija atsiranda iš kaulų čiulpų ląstelių, kurios išsivysto į raudonuosius kraujo kūnelius. Vėlgi, leukemijos gyvenimo trukmė priklauso nuo to, ar liga yra ūmi, ar lėtinė. Ūminė mieloleukemija (AML) dažniausiai paveikia vyrus, o per penkerius metus išgyvena 40 proc. Lėtinės mielogeninės leukemijos išgyvenamumas yra didžiausias – po penkerių metų 90 proc.