Liuteinizuojantis hormonas, taip pat žinomas kaip LH arba lutropinas, yra hormonas, kurį išskiria smegenyse esanti priekinė hipofizė. LH funkcija yra skatinti lytinių hormonų gamybą iš kiaušidžių moterims ir iš sėklidžių arba sėklidžių vyrams. Liuteinizuojančio hormono lygis natūraliai didėja ir mažėja menstruacinio ciklo metu, tačiau kiaušidžių ar sėklidžių sutrikimai taip pat gali turėti įtakos LH gamybai, o jei kiaušidės ar sėklidės sugenda dėl nenormalaus vystymosi, sužalojimo ar ligos, gali atsirasti didelis kiekis. Jei hipofizės arba, aukštesnio lygio smegenyse, pagumburio problema, paveikia liuteinizuojančio hormono gamybą, LH lygis gali sumažėti. Tam tikri vaistai, tokie kaip levodopa, taip pat yra susiję su liuteinizuojančio hormono lygio pokyčiais.
Hipofizės ląstelės, vadinamos gonadotrofais, yra atsakingos už liuteinizuojančio hormono ir kito hormono, žinomo kaip FSH, arba folikulus stimuliuojančio hormono, gamybą. Pagumburis išskiria vadinamąjį GnRH arba gonadotropiną atpalaiduojantį hormoną, kuris skatina hipofizę išskirti LH ir FSH. Liuteinizuojantis hormonas veikia sėklides ir kiaušides, todėl jos gamina lytinius hormonus testosteroną ir estrogeną. Nors didesnis lytinių hormonų kiekis kraujyje paprastai turi neigiamą grįžtamąjį poveikį pagumburiui, dėl kurio sumažėja GnRH sekrecija ir FSH bei LH lygis, menstruacinio ciklo viduryje labai didelis estrogenų kiekis turi teigiamą grįžtamąjį ryšį. .
Dėl teigiamo grįžtamojo ryšio poveikio didžiausias liuteinizuojančio hormono kiekis, vadinamas priešovuliaciniu LH padidėjimu, įvyksta ciklo viduryje prieš pat ovuliaciją. Tada iš subrendusio folikulo arba maišelio išsiskiria kiaušinėlis, o iš tuščio folikulo išsivysto geltonkūnis – kūnas, gaminantis nėštumui būtinus lytinius hormonus. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis suyra ir sumažėja lytinių hormonų gamyba, todėl išsiskiria daugiau GnRH ir padidėja FSH bei liuteinizuojančio hormono kiekis kraujyje, o tai skatina kiaušinėlių vystymąsi kito ciklo pradžiai.
Neįprastai mažas liuteinizuojančio hormono kiekis gali atsirasti dėl pagumburio ar hipofizės sutrikimų, sukeliančių tokias problemas kaip mažas spermatozoidų skaičius vyrams arba menstruacijų nebuvimas moterims. Didelis kiekis gali atsirasti dėl būklių, turinčių įtakos kiaušidėms ir sėklidėms, kai gaminasi mažiau lytinių hormonų, o pagumburis padidina GnRH sekreciją, padidindamas liuteinizuojančio hormono kiekį. Tokie sutrikimai gali apimti vystymosi problemas, chemoterapinių vaistų ar spinduliuotės žalą ir normaliai ovuliacijai trukdančias sąlygas, pvz., skydliaukės ligas ir kiaušidžių navikus. Gydymas kiekvienu atveju skirsis, priklausomai nuo pagrindinės ligos.