Metokarbamolis yra raumenis atpalaiduojantis vaistas, vartojamas raumenų spazmams ir skausmui gydyti, taip pat turi nedidelį raminamąjį poveikį. Šis junginys gali būti skiriamas ne tik raumenų, bet ir stabligės gydymui vaikams ir suaugusiems. Gydoma būklė yra pagrindinis kintamasis, nustatantis tinkamą metokarbamolio dozę asmeniui. Kiti veiksniai, tokie kaip asmens amžius ir svoris, taip pat tam tikros jau esančios sveikatos būklės, taip pat gali turėti įtakos vartojamai dozei.
Suaugusiesiems, vartojantiems šį vaistą kaip raumenų spazmų gydymo dalį, pirmąsias kelias dienas paprastai vartojama pradinė metokarbamolio dozė, o vėliau – mažesnė palaikomoji dozė ilgesnį laiką. Pradinė dozė prasideda nuo 1,500 miligramų (mg), geriama kas šešias valandas dvi ar tris dienas. Esant stipriam spazmui, galima vartoti iki 2,000 mg vienoje dozėje, bet ne daugiau. Vėliau kiekvieną dieną galima vartoti nuo 4,000 4,500 mg iki 3,000 XNUMX mg dozes, padalytas į tris ar keturis atskirus dozavimo kartus. Vietoj to galima sušvirkšti ne daugiau kaip XNUMX mg per parą, tačiau pirmenybė teikiama per burną.
Stabligės, infekcinės ligos, pradinė (IV) metokarbamolio dozė suleidžiama į veną nuo 1 gramo (g) iki 2 g iš karto, o dar 1–2 g suleidžiama iškart po to, o suma yra 3 g. IV dozė kartojama kas šešias valandas, kol pacientas gali gauti geriamųjų dozių per nazogastrinį zondą, nes jo žandikaulis gali nefunkcionuoti. Šiuo būdu skiriamos geriamosios iki 24 g paros dozės, kol simptomai išnyks.
Vaikams nuo stabligės gali būti sumažinta metokarbamolio dozė pagal svorį. Pradinė IV dozė yra 15 mg vienam kilogramui (kg) arba 2.2 svaro (lb) kūno svorio. Ši dozė taip pat kartojama kas šešias valandas. Skirtingai nei suaugusieji, vaikai palaikomajai dozei nenaudoja nazogastrinio zondo, o mažesnes palaikomąsias dozes į veną.
Kitos sveikatos būklės gali turėti įtakos metokarbamolio dozei, kurią žmogus gauna. Dėl inkstų ar inkstų pažeidimo gali tekti vartoti geriamąsias šio vaisto dozes, nes IV preparate yra polietilenglikolio, junginio, kurio organizmas gali nepajėgti išskirti, kai inkstai neveikia tinkamai. Asmenims, sergantiems epilepsija, gali tekti vartoti ir mažesnes IV dozes, jei vaisto negalima vartoti per burną, nes yra priepuolių rizika reaguojant į injekciją.