Pakankamos rifampicino dozės nustatymas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant būklę, kuriai jis vartojamas, paciento svorį ir jo inkstų bei kepenų funkciją. Rifampicinas yra antibiotikas, vartojamas kartu su kitais vaistais tuberkuliozei (TB) gydyti, daugeliui kitų bakterinių infekcijų ir meningito profilaktikai rizikos grupės žmonėms. Daugelyje šalių jį galima įsigyti tik pagal receptą ir, atsižvelgiant į gamintoją, gali būti žinomi skirtingais prekių pavadinimais.
Rifampicinas veikia slopindamas RNR polimerazę – fermentą, dalyvaujantį bakterijų sintezėje. Slopindamas fermento veikimą, rifampicinas apsaugo nuo bakterijų dauginimosi. Kai rifampicinas vartojamas bakterinėms infekcijoms, įskaitant tuberkuliozę, gydyti, jis vartojamas kartu su kitais antibiotikais, kad būtų išvengta atsparumo išsivystymo. Gydydamas tuberkuliozę, gydytojas gali paimti iš paciento mėginį, pavyzdžiui, skreplių, kad nustatytų bakterijų jautrumą ir leistų tinkamai parinkti vaistus gydymui.
Rifampicino dozė tuberkuliozei gydyti paprastai nustatoma pagal kilogramą vaikams ir suaugusiems. Esant sunkiam kepenų ar inkstų nepakankamumui, rifampicino dozę galima šiek tiek sumažinti. Sunkios tuberkuliozės arba kitų organų, išskyrus plaučius, atvejais gali būti skiriama didesnė rifampicino dozė ir gydymo kursas gali būti ilgesnis. Tuberkuliozės gydymas paprastai trunka daug mėnesių, naudojant įvairius vaistus, įskaitant rifampiciną.
Asimptominio meningito nešiotojams gydyti rifampicino dozė suaugusiesiems paprastai yra 600 mg du kartus per parą dvi dienas. Vaikų dozė vėlgi nustatoma pagal svorį. Rifampicinas vartojamas ne meningitui gydyti, o jo profilaktikai.
Gali atsirasti atsparumas rifampicinui ir dėl šios priežasties reikia užbaigti visą paskirtą rifampicino ir kitų paskirtų vaistų kursą, net jei simptomai išnyko. Taip pat dėl šios priežasties paciento mėginiams gali būti daromos kartotinės kultūros. Jei atsiranda pasipriešinimas, gali prireikti keisti gydymą.
Kaip ir kiti vaistai, rifampicinas gali sąveikauti su kitais vaistais ir sukelti nepageidaujamą poveikį. Apie visus kitus vaistus, įskaitant papildomus, nereceptinius ir homeopatinius preparatus, reikia pranešti gydančiam gydytojui. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta, yra toksinis poveikis kepenims, šalutinis poveikis virškinimo traktui ir kūno skysčių, pvz., ašarų ir šlapimo, spalvos pasikeitimas. Jei pasireiškia bet koks nepageidaujamas poveikis, reikia kreiptis į gydytoją.