Parkinsono liga yra visą gyvenimą trunkantis, nepagydomas neurologinis sutrikimas, kuris laikui bėgant vis blogėja. Prognozė gali atrodyti niūri, tačiau šiuolaikiniai diagnostikos priemonių, vaistų ir chirurginių metodų pažanga padeda daugeliui pacientų mėgautis aktyviu ir ilgu gyvenimu, nepaisant jų būklės. Parkinsono ligos prognozei gali turėti įtakos daug skirtingų veiksnių, tačiau kai kurie iš svarbiausių yra simptomų sunkumas diagnozės nustatymo metu, paciento amžius ir kokybiškos medicininės priežiūros prieinamumas. Nuoširdžios psichologinės ir emocinės paramos gavimas ligai progresuojant taip pat gali pagerinti Parkinsono ligos prognozę.
Dauguma žmonių, kuriems diagnozuota Parkinsono liga, yra vyresni nei 40 metų. Jų gydytojai gali atsitiktinai pastebėti raumenų judėjimo sutrikimus įprastinių patikrinimų metu arba po to, kai pacientai praneš apie ankstyvus ligos požymius, pvz., rankų drebulį arba vaikščiojimo ir kalbėjimo sutrikimus. Apskritai, kuo anksčiau problemos nustatomos, tuo geresnė Parkinsono ligos prognozė. Asmenys, kurių šeimose yra šios ligos istorijos, turėtų ypač atkreipti dėmesį į ankstyvus įspėjamuosius požymius ir planuoti reguliarius gydytojo patikrinimus, tikėdamiesi pastebėti nedideles problemas, kol jos nesukels didelių neurologinių sutrikimų.
Dešimtmečius trukę tyrimai ir šiuolaikinės medicinos pažanga labai pagerino Parkinsono ligos prognozę. Dabar žinoma, kad daugelis su šia būkle susijusių problemų kyla dėl mažo dopamino kiekio smegenyse. Šis faktas leido farmacijos ekspertams sukurti vaistus, papildančius natūralų dopamino gamybą ir padedančius ilgiau išlaikyti cheminę medžiagą smegenyse.
Levodopa yra kasdien geriamas vaistas, kuris, patekęs į smegenis, virsta dopaminu. Daugeliui pacientų taip pat skiriami monoaminooksidazės (MAO) B inhibitoriai, kurie blokuoja natūraliai susidarančių fermentų veikimą. MAO fermentai paprastai skaido dopaminą, o jų poveikis Parkinsono liga sergantiems pacientams gali būti žymiai sulėtintas arba sustabdytas vartojant inhibitorius, kad būtų išvengta dopamino praradimo. Kiti vaistai, kovojantys su specifiniais simptomais, tokiais kaip rankų drebulys, taip pat gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę gydymo metu.
Speciali fizinė terapija, teigiamas požiūris ir šeimos bei profesionalių terapeutų parama gali turėti didelės įtakos Parkinsono ligos prognozei. Individualios fizinės terapijos programos padeda pacientams stiprinti jėgas, pagerinti vaikščiojimo ir kalbėjimo įgūdžius, o bene svarbiausia – įgyti pasitikėjimo savimi. Emocinis draugų, šeimos, psichologų ir bendruomenės paramos grupių palaikymas padeda žmonėms susikoncentruoti į savo gyvenimo tikslus ir išlikti optimistams. Parkinsono ligos prognozė nereiškia laimės ir aktyvumo pabaigos, kol žmogus nori toliau kovoti.