Pulsoksimetras yra neinvazinis metodas deguonies prisotinto hemoglobino kiekiui kraujyje matuoti. Užsegamas zondas skleidžia infraraudonųjų spindulių šviesą iš vieno segtuko krašto per ausies spenelį arba piršto galiuką į jutiklį, kuris nuskaito rezultatus kitame gale. Tada ši informacija perduodama atgal į mažą kompiuterizuotą oksimetro komponentą, kuris rodo deguonies prisotinimo lygį procentais. Pulso oksimetrijos lygiui įtakos gali turėti blogas zondo išdėstymas, klaidingas pulso oksimetro interpretavimas, fiziologiniai veiksniai ir bet kokia būklė ar liga, dėl kurios sumažėtų organizmo gebėjimas prisotinti raudonųjų kraujo kūnelių (RBC) hemoglobino deguonimi. Patenkinami pulso oksimetrijos rodikliai niekada negali būti laikomi galiojančiais, kai yra klinikinių požymių, rodančių hipoksiją arba mažą deguonies tiekimą, pvz., cianozę ar greitą kvėpavimą.
Netinkamas zondo išdėstymas gali sukelti klaidingą pulso oksimetrijos lygį. Oksimetro zondo lemputė dažnai negali pasiekti skaitymo jutiklio dėl tamsaus nagų lako arba audinių mėlynių. Šviesa ir oksimetro spaustuko jutiklis turi būti tiesiai vienas prieš kitą, o tarp jų turi būti pakankamai kraujagyslių. Labai ryški aplinkos šviesa, pvz., naudojama operacinėje (OR) arba reabilitacijos patalpoje, gali sutrikdyti oksimetro jutiklio gebėjimą nuskaityti savo šviesą. Jutiklio naudojimas paciento galūnėje, sergančioje periferinių arterijų liga, hipotermija ar Reino liga, neatspindės kūno šerdies prisotinimo deguonimi.
Klaidos matuojant pulsoksimetrijos lygius gali atsirasti dėl to, kad oksimetras neteisingai interpretuoja zondo rodmenis. Zondas negali atskirti skirtingų hemoglobino tipų, atsirandančių dėl hemoglobino prisijungimo prie kitų medžiagų nei deguonis. Tokiose situacijose kaip apsinuodijimas anglies monoksidu, esant karboksihemoglobinui, rodmenys bus didesni už tikrąjį prisotinimo laipsnį. Taip pat zondas nuolat klaidingai nuskaito methemaglobiną, kai metileno mėlynasis naudojamas kaip gydymas, ir grąžina laikiną ir klaidingą 85 procentų prisotinimo koeficientą. Šių lygių matavimai taip pat nesuteikia informacijos apie anglies dioksido (CO2) kiekį kraujyje, taigi ir neįspėja apie kvėpavimo nepakankamumą dėl CO2 susilaikymo.
Pulso oksimetrijos lygį ir deguonies prisotinimo dažnį taip pat veikia laikinos fiziologinės būsenos, pavyzdžiui, atsigavimas po bendrosios anestezijos ar miego apnėjos epizodai. Ligos, mažinančios organizmo gebėjimą aprūpinti deguonimi, taip pat sumažins pulso oksimetrijos lygį. Šis deguonies prisotinimo barjeras gali atsirasti dėl nesugebėjimo perkelti deguonies į plaučius, pvz., sergant lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) arba astmos priepuoliu. Nepakankamas deguonies prisotinimo lygis taip pat gali atsirasti ląstelių lygyje, kai kraujyje yra nepakankamas hemoglobino kiekis deguoniui surišti, pvz., mažas kraujo tūris arba anemija.