Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) yra metodas, kuriuo ekonomistai vertina šalies ekonomikos augimą. Šioje konkrečioje priemonėje galutiniuose rezultatuose atsižvelgiama į infliaciją. Realiojo BVP augimą gali paveikti įvairūs veiksniai, tačiau yra keletas pagrindinių tokio tipo ekonomikos plėtros veiksnių. Vartotojų išlaidos gali būti svarbi šio ekonomikos barometro varomoji jėga. Kiti veiksniai, turintys įtakos BVP, yra verslo ir vyriausybinių agentūrų pinigų išleidimo tempas.
Ekonomistai, vertindami regionų ekonomikos augimą, labai atsižvelgia į vartotojų išlaidas. Kai kuriose šalyse asmeninis vartojimas, kuris atspindi vartotojų išlaidas, yra didžiausias veiksnys nustatant realaus BVP augimą. Pakoregavus pagal infliaciją, duomenų rezultatai paprastai yra ne tokie rožiniai, nei būtų lyginami, o tai neatsižvelgia į besikeičiančią šalies valiutos vertę. Vartotojų išlaidų duomenys taip pat gali būti pateikiami realiais doleriais ir gali būti koreguojami atsižvelgiant į infliaciją. Didėjantis asmeninis vartojimas realiais skaičiais paprastai daro teigiamą poveikį realiajam BVP.
Tarptautinė prekyba taip pat turi įtakos šalies ekonominiam stabilumui. Kuo didesnis eksporto aktyvumas, tuo daugiau verslo šalis sulaukia iš kitų šalių. Kai eksporto veikla didėja, tikėtina, kad tai paskatins realaus BVP augimą tame regione. Tarptautinės prekybos paklausa matuojama įvairiose pramonės šakose, įskaitant mažmeninę prekybą ir gamybą.
Tais laikotarpiais, kai didėja tarptautinės prekybos paklausa, bet kokie vietinės ekonomikos trūkumai gali tapti mažiau įtakingi, o ekonomikos plėtra vis dar gali vykti. Tačiau jei importo tempas viršija eksportą, tarptautinės prekybos augimas greičiausiai bus ne toks veiksmingas. Didėjančios atsargos verslo bendruomenėje gali teigiamai paveikti realųjį BVP, jei pasiūla didėja, kai vartotojų prekių paklausa yra didelė. Priešingu atveju perteklinės atsargos gali tik sustabdyti ekonomikos plėtrą.
Vyriausybės agentūros gebėjimas ir noras leisti pinigus ekonominėms sąlygoms šalyje gerinti prisideda prie realaus BVP augimo. Dažnai vyriausybė prisiima finansavimo projektus, tokius kaip infrastruktūros plėtra, kurių privatus sektorius paprastai nefinansuoja. Vyriausybė taip pat gali išleisti dideles pinigų sumas kariuomenės gynybos reikmėms šalyje. Visa ši veikla gali turėti stipresnį poveikį ekonomikai. Tačiau tuo atveju, jei vyriausybė imtų piliečiams apmokestinti daugiau pinigų, kad galėtų toliau leisti tam tikru tempu, tikėtina, kad išlaidų poveikis susilpnėtų.