Nusikaltimai yra sunkių nusikaltimų kategorija. Apkaltinamieji už šiuos nusikaltimus dažniausiai baigiasi tam tikro termino įkalinimo bausme. Tačiau šio įkalinimo trukmė gali skirtis, atsižvelgiant į tai, koks nusikaltimas padarytas, kur jis padarytas ir kiek nusikaltėliui metų.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos bausmei už nusikaltimą, yra padaryto nusikaltimo pobūdis. Nors keli nusikaltimai gali būti laikomi nusikaltimais, už kiekvieną gali būti paskirtas skirtingos trukmės įkalinimas, nes visi nusikaltimai nėra traktuojami vienodai. Daugumoje jurisdikcijų nusikaltimai skirstomi į sunkumo kategorijas, pvz., 1 klasės nusikaltimas arba A klasės nusikaltimas. Už sunkesnių kategorijų nusikaltimus paprastai skiriamos ilgesnės bausmės.
Jurisdikcija, pagal kurią teisiamas nusikaltimas, yra dar vienas svarbus veiksnys, turintis įtakos bausmei už nusikaltimą. Paprastai valstybės turi teisę rašyti savo įstatymus ir skirti bausmes už tuos įstatymus pažeidžiančius veiksmus. Kadangi įstatymai įvairiose valstybėse gali skirtis, bausmės, kurias žmonės gauna už nusikaltimus, skirsis priklausomai nuo jų buvimo vietos. Be to, kai kurie nusikaltimai baudžiami federaliniuose teismuose. Šie teismai taip pat turi galimybę skirti bausmes, kurios gali skirtis nuo bausmių, kurias skiria valstijos teismai.
Asmens padarytų nusikaltimų skaičius gali turėti įtakos jo bausmei. Žmonės, anksčiau teisti kelis kartus, paprastai gauna ilgesnes bausmes nei pirmą kartą nusikaltę asmenys. Pavyzdžiui, Kalifornija išgarsėjo dėl savo „trijų smūgių“ įstatymo, pagal kurį už trečią nusikaltimą nuteistiems asmenims buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
Bendradarbiavimas turi įtakos bausmių skyrimui. Nors praktika yra prieštaringa, daugelis žmonių sušvelnina bausmę už tai, kad dirba teisėsaugos pareigūnų informatoriais arba liudijo prieš stambesniais nusikaltėliais laikomus žmones. Kai kurie teigia, kad viena didžiausių šio susitarimo problemų yra ta, kad ji skatina nusikaltėlius meluoti ir toliau nusikalsti.
Amžius gali turėti įtakos skiriant bausmę už nusikaltimą. Nors suaugęs ir nepilnametis gali padaryti tą patį nusikaltimą, daugeliu atvejų suaugusiajam bus skirta griežtesnė bausmė. 2010 m. Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad nepilnamečių skyrimas iki gyvos galvos be lygtinio paleidimo pažeidė Konstitucijos dalį, draudžiančią žiaurias ir neįprastas bausmes, jei šie nepilnamečiai nebuvo nuteisti už žmogžudystę. Todėl nepilnamečiui serijiniam prievartautojui turi būti suteikta galimybė paleisti, o suaugusiam neprivalo turėti.
Žala ir žalos rizika, kurią nusikaltėlis padaro nekaltiems asmenims, gali turėti įtakos nuosprendžiui už nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei žmogus įsilaužia į namą, kol jis tuščias, jam gali būti skirta švelnesnė bausmė nei būtų padarius tą patį nusikaltimą šeimai miegant. Už nusikaltimus, padarytus šalia vaikų arba kurių aukomis tampa vaikai, taip pat dažniausiai skiriamos griežtesnės bausmės.