Kai kurie veiksniai, turintys įtakos skonio suvokimui, yra maisto spalva, tekstūra, temperatūra ir kvapas. Degustuotojo amžius, jei jis serga tam tikra liga, jo stresas ir išsekimo lygis taip pat gali turėti įtakos skonio suvokimui. Žmogaus liežuvis gali atpažinti penkis pagrindinius skonius: sūrus, saldus, kartaus, rūgštus ir 2002 m. pridėtas umami, žodis, kuris japonų kalboje reiškia „skanus“. Kiekvienas iš šių skirtingų skonių turi tam tikrą receptorių liežuvyje, o kai junginys suaktyvina receptorių, smegenys atpažįsta skonį. Skonio suvokimui įtakos turi ne tik skonio pumpurai, o maisto mokslininkai tiria, kaip skirtingi veiksniai veikia skirtingų maisto produktų ir gėrimų skonį.
Vienas iš labiausiai žinomų skonio suvokimą keičiančių veiksnių yra kvapas. Paprasčiau tariant, maisto skonis gali būti apibrėžtas kaip maisto skonis kartu su jo kvapu. Tiesą sakant, jei žmogus peršalo, užkimšęs nosį, ar turi kitą uoslę paveikiančią problemą, maisto skonis susilpnėja arba gali tapti švelnesnis. Kvapas ne tik gali paveikti skonį, bet ir sukelti atminties prisiminimą. Pavyzdžiui, žmogus gali priminti savo vaikystės namus, jei užuodžia tam tikrą kvapą.
Tekstūra taip pat gali turėti įtakos skoniui. Kai kurie tyrimai rodo, kad tirštesnis gėrimas gali būti ne tokio saldaus arba ne tokio intensyvaus skonio nei plonesnis, net jei cukraus ar kvapiųjų medžiagų koncentracija nepasikeitė. Praktikoje maisto mokslininkai ir gamintojai gali pasinaudoti šiuo faktu, kad sumažintų druskos kiekį maiste, nepakeisdami jo skonio. Jiems gali tekti tiesiog pakeisti tekstūrą.
Kitas veiksnys, turintis įtakos skonio suvokimui, yra spalva. Tyrimai rodo, kad ryškesnės ar intensyvesnės spalvos maisto skonis gali būti kitoks nei blankesnės spalvos, net jei skonio junginiai nepasikeitė. Panašiai du vienodos spalvos gėrimai žmogui gali būti vienodai skonis, nors vienas yra saldesnis. Aštuntajame dešimtmetyje netgi buvo atliktas eksperimentas, kurio metu mokslininkai leido žmonėms valgyti maistą, kuris tam tikroje šviesoje atrodė normalus. Kai buvo pakeista šviesa ir žmonės pamatė, kad valgo mėlyną kepsnį ir žalias bulvytes, kai kurie pradėjo sirgti.
Maisto temperatūra taip pat gali turėti įtakos skonio suvokimui. Šiltesni maisto produktai paprastai būna intensyvesnio skonio nei šalti, nors skonio koncentracija yra tokia pati. Pavyzdžiui, ledų skonis gali būti saldesnis, kai yra ištirpęs, o alus – kartaus. Panašiai karšta kava gali būti kartaus skonio, kurio norisi tame gėrime. Paprasčiausiai atvėsinęs arba pašildydamas maistą žmogus gali pakeisti savo skonio patirtį.
Žmogaus fizinis aš taip pat gali turėti įtakos skonio suvokimui. Žmogui senstant, silpnėja ir gebėjimas ragauti bei užuosti maistą. Be to, vienas tyrimas parodė, kad žmogus, sergantis inkstų liga ar vėžiu, gali patirti skonio iškraipymus, vadinamus disgeuzija. Žmogaus streso lygis ir fizinis nuovargis taip pat gali turėti įtakos tam, kaip kažkas skoniui. Vienas tyrimas parodė, kad po protinių pratimų kai kuriems žmonėms sutrumpėjo kartaus, rūgštaus ir saldaus skonio suvokimas, o po fizinio krūvio sutrumpėjo rūgštaus poskonio trukmė.