Kokie veiksniai turi įtakos tauriųjų metalų kainoms?

Tauriųjų metalų kainos kinta dėl ekonominių įvykių, paklausos politikos sprendimų ir socialinių sąlygų, tokių kaip karas ir riaušės. Investuotojai istoriškai vertino tauriuosius metalus kaip į saugų investicijų prieglobstį, o esant blogoms sąlygoms tauriųjų metalų kainos linkusios kilti. Kai ekonominis ir socialinis klimatas stiprus ir prognozuojama teigiama ateitis, kainos paprastai krenta. Tyrėjai gali palyginti istorinius kainodaros duomenis su pagrindiniais tam tikrų epochų įvykiais, kad galėtų stebėti kainų kilimą ir kritimą bei jų ryšį su nuosmukiu, karais ir kitais įvykiais.

Paladis ir platina reaguoti į paklausos spaudimą iš gamybos ir ne visada seka sidabrą ir auksą. Šie metalai laikomi brangiaisiais ir jų vertės nurodomos kartu su sidabru ir auksu, tačiau jų kainos paprastai elgiasi skirtingai, nes jie yra pramoninės prekės. Sidabras ir auksas labiau traktuojami kaip investicijos.

Sidabro ir aukso atveju brangiųjų metalų kainoms ypač didelę įtaką daro JAV ekonomikos stiprumas. Kai JAV ekonomika nesiseka, o doleris silpnas, kainos dažnai kyla. Aukso kainos paprastai kyla pirmiausia, nes auksas yra pageidaujama investicija, o sidabras jas seka. Mažesnės vertės metalas prekiauja už dalį aukso kainos, kuri laikui bėgant gali svyruoti dėl besikeičiančių rinkos sąlygų ir sumažėjusių atsargų.

Valiutos kurso pokyčiai, tiek aukštyn, tiek žemyn, investuotojams reaguojant gali sukelti tauriųjų metalų kainų svyravimus. Mažėjimo tendencijos linkusios išsilyginti brangiųjų metalų kainomis, o kilusios tendencijos metalo kainas stumia priešinga kryptimi. Kai valiutų kursai sustoja, taurieji metalai paprastai taip pat svyruoja aplink nedidelę kainų zoną. Investuotojai taip pat gali reaguoti į politikos sprendimus ir svarbias naujienas tokiomis temomis kaip biudžetas, užsienio investicijos ir pramonės reguliavimas.

Nuosmukiai ir depresijos paprastai sukelia daugiau spekuliacijų tauriaisiais metalais, nes šiais laikotarpiais jie laikomi mažiau nepastoviomis ir patikimesnėmis investicijomis. Investuotojai vertina tauriuosius metalus kaip vertės kaupiklį ir gali labiau pasitikėti tokiais dalykais kaip auksas ir sidabras nei kitomis turimomis investicijomis. Kainos gali padidėti užsitęsus ekonomikos nuosmukiui. Kai ekonomika pradeda gerėti, investuotojai yra linkę išparduoti savo tauriuosius metalus, o tai gali priversti kainas kristi, nes rinka užplūsta metalais.

Tauriųjų metalų kainų tyrimai kartais rodo, kad jos keičiasi dėl stichinių nelaimių ir didelių politinių įvykių. Žvelgiant į užkulisius, šie įvykiai dažnai būna susieti su valiutos kurso pokyčiu. Valiutos vertės pokytis gali paaiškinti tauriųjų metalų kainų pokyčius, susijusius su tokiais įvykiais. Tokiu atveju įvykiai nėra tiesiogiai atsakingi už vertės pasikeitimą. Investuotojai gali atidžiai stebėti naujienas, ar neatsiranda ženklų, kad valiutos kursas tuoj kils arba mažės, ir gali per anksti pirkti ar parduoti tauriuosius metalus, kad pasiektų geresnę poziciją rinkoje. Tai savo ruožtu sukelia kainų pokyčius, kuriuos žmonės gali klaidingai koreliuoti su naujienomis, o ne su pagrindiniais valiutos kurso pokyčiais, kuriuos investuotojai tikisi pamatyti.