Kai garsas patenka į ausis, jį apdoroja fiziniai vidurinės ir vidinės ausies komponentai bei smegenų klausos centrai. Tono suvokimą veikia keli veiksniai, įskaitant tai, kaip garsas apdorojamas kūne. Neuroninis kodavimas smegenyse turi įtakos tam, kaip žmonės girdi garsą. Kelių garsų buvimas, garsumo ar garso impulsų dažnio pokyčiai gali turėti įtakos to, kaip suvokiamas aukštis. Teorijos, kurios bandė apibrėžti aukščio suvokimą, apima vietos teoriją ir laiko teoriją.
Garsas patenka į ausį ir pirmiausia jį apdoroja ausies būgnelis arba būgninė membrana. Tada tai reiškia trijų mažų kaulų judesius, prieš patenkant į sraigę – spiralinį organą vidinėje ausyje su plaukų ląstelėmis, kurios juda garso bangomis. Plaukų judėjimas reiškia signalus, kurie patenka į klausos nervą. Skirtingus dažnius fiksuoja skirtingos baziliarinės membranos dalys sraigės viduje, kaip paaiškinta vietos teorija. Ši teorija taip pat aprašo, kaip didelės harmonikos, esančios šalia viena kitos, nėra suvokiamos kaip atskiros.
Teoretikai taip pat spėliojo, kad garsas suvokiamas laiko atžvilgiu, žinoma kaip laiko teorija. Nervų ląstelės suveikia periodiškais laiko intervalais, bet taip pat padeda analizuoti dažnį. Dviejų teorijų derinys padeda tirti žmonių garso suvokimo prigimtį. Neuroninė veikla klausos žievėje turi didelį poveikį aukščio suvokimui, o aukščio pokyčiai stimuliuoja sritis dešiniajame pusrutulyje. Problemos dešiniosiose smegenų srityse kartais turi įtakos tam, kaip kas nors gali aptikti aukščio pokyčius.
Nesugebėjimas suprasti tono kaitos yra dalis tono kurčio. Kai melodijos perkeliamos į skirtingus klavišus, paprastai suvokiamas santykinis kiekvienos natos aukštis. Garso intensyvumas taip pat turi įtakos tono suvokimui. Padidinus aukšto dažnio garsų intensyvumą, jie skambės taip, lyg tonas kiltų. Padidinus žemo dažnio garsų intensyvumą, jie skamba taip, lyg aukštis mažėtų.
Pulsuojantys arba nuolatiniai garsai taip pat turi skirtingą aukščio suvokimą. Palyginti su pastoviu impulsu, mažėjančios amplitudės garso impulsai atrodo aukštesni. Triukšmas ir tonai, girdimi vienu tonu, taip pat gali pakeisti jo matomą aukštį. Todėl aukščio suvokimą veikia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Garsas, kurio aukštis išlieka pastovus, kartais atrodo, kad keičiasi, kaip girdi žmogaus ausis.