Vitaminas K yra vienas iš svarbiausių riebaluose tirpių vitaminų, reikalingų žmogaus sveikatai. Konkrečiai, tai būtina tinkamam kraujo krešėjimui ir skeleto kaulų priežiūrai. Vitamino K šaltiniai yra žalios lapinės daržovės, kurių viena vitamino forma yra racione, o kitos – virškinamojo trakto bakterijų sintezė. Reikiamas vitamino K kiekis su maistu ar papildais paprastai yra mažas, nes organizmas turimą junginį perdirba beveik nesibaigiančiu ciklu. Nepaisant šio perdirbimo, bet kokie organizmo šios maistinės medžiagos suvartojimo ar saugojimo pokyčiai arba žarnyno bakterijų junginio sintezė gali turėti įtakos vitamino K absorbcijai.
Maistinio šaltinio vitaminas K absorbuojamas plonojoje žarnoje. Plonosios žarnos ligos arba chirurginis šio organo dalies pašalinimas gali sumažinti maistinių medžiagų ir vitaminų pasisavinimą esant tokiai būklei, kuri vadinama malabsorbcijos sindromu. Visiems riebaluose tirpiems vitaminams virškinti reikalingas reikiamas kiekis kasos ir tulžies fermentų bei su maistu gaunamų riebalų, kad būtų lengviau pasisavinti. Taigi, kepenų liga, tulžies pūslės sutrikimai ar kasos liga gali sumažinti absorbciją. Dieta, kurioje yra labai mažai riebalų, taip pat gali sumažinti organizmo gebėjimą įsisavinti vitaminą K.
Kepenys yra glaudžiai susijusios su vitamino K absorbcija, saugojimu ir perdirbimu. Tai ne tik pagrindinė vitamino K saugykla, bet ir gamina virškinimo fermentus – tulžies druskas, kurie būtini maistiniam maistui paversti vitaminu K. Bet kokia kepenų liga gali sumažinti vitamino K pasisavinimą. Taip gali nutikti dėl to, kad sumažėja kepenų tulžies druskų, reikalingų virškinimui, gamyba arba mažinant organo talpą dėl randų ar uždegimų. Kepenų dalyvavimas kraujo krešėjimui ne vitamino K cikle reiškia, kad dėl ligos gali prireikti pakeisti vitaminą K, nes krešėjimo faktoriai sumažėja arba išnyksta.
Žarnyno bakterijų sintezės vitamino K šaltinio ilgalaikis plataus spektro antibiotikų vartojimas gali sumažinti absorbciją pašalinant naudingas bakterijas. Šis nelaimingas šalutinis poveikis kartais atsiranda gydant cistinius spuogus, nepatirtus sinusų infekcijas ir kitus antibiotikų gydymo būdus, kurie apima savaites ar mėnesius trunkančius vaistus. Dalinis chirurginis plonosios ar storosios žarnos pašalinimas taip pat gali sukelti absorbcijos praradimą dėl bakterijų gamybos praradimo.
Galiausiai, vaistai ir maisto papildai taip pat gali sąveikauti, kad sumažintų vitamino K pasisavinimą. Vitaminas A ypač trukdo vitamino K pasisavinimui, o papildomam vitaminui E gali prireikti didesnio vitamino K kiekio, naudojant nuo vitamino K priklausomus krešėjimo faktorius. Antikoaguliantų terapijos vaistai, tokie kaip varfarinas, nutraukia natūralų organizmo vitamino K perdirbimą.
Yra įvairių nuomonių, ar pacientai, gydomi antikoaguliantais, gali saugiai vartoti vitaminą K. Tradiciškai pacientams, vartojantiems tokius vaistus kaip varfarinas, buvo patarta vengti vitamino K papildų dėl kraujo krešulių rizikos. Kai kurie mokslininkai mano, kad saikingas vitamino K vartojimas gali būti nekenksmingas. Pacientai, vartojantys gydymą antikoaguliantais ir nerimaujantys dėl vitamino K kiekio, turi pasitarti su gydytoju, kad gautų geriausius ir tiksliausius patarimus.